Prezidentiniai parašai demaskuoja ir partijų veidus
Kiek­vie­na į pre­zi­den­to pos­tą nu­si­tai­kiu­sių po­li­ti­kų par­ašų rin­ki­mo is­to­ri­ja tu­rė­jo sa­vą po­teks­tę ir at­sklei­dė tam ti­kras ten­den­ci­jas – orien­ta­ci­ją į rin­kė­jų au­di­to­ri­ją, par­ti­jų bei rė­mė­jų vaid­me­nį. Ta­čiau šie par­ašai, po­li­to­lo­gų po­žiū­riu, tė­ra vie­nas ne­di­de­lis eta­pas, ku­ris to­les­nė­je ko­vo­je ga­li pa­si­ro­dy­ti bu­vęs vi­sai ne­reikš­min­gas.

Iki ketvirtadienio vakaro, kai baigėsi įstatymu numatytas terminas, parašų rinkimo lapus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė devyni politikai – ekonomistas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis, parlamentarai Ingrida Šimonytė, Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, europarlamentarai Valdemaras Tomaševskis, Valentinas Mazuronis, filosofas Arvydas Juozaitis. Dauguma jų per pusantro mėnesio surinko gerokai daugiau nei 20 tūkst. parašų, kurių reikalauja įstatymas. Patikrinusi sąrašų teisėtumą, galutinį kandidatų į prezidentus sąrašą VRK skelbs balandžio 12 dieną.

Daugiausia parašų – 68 tūkst. pavyko surinkti I. Šimonytei. G. Nausėda VRK pristatė 43 tūkst., S. Skvernelis – 36 tūkst. parašų. Pasak politologų, surinktų parašų skaičius – dar nėra pergalė, nes artimiausiu metu kova prasidės nuo nulio.

Signalas S. Skverneliui

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio, tai kad I. Šimonytė būtinąjį parašų minimumą praktiškai surinko per dieną, rodo, jog ją remianti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai šiam tikslui pasiekti sugebėjo mobilizuoti visas jėgas. „G. Nausėda taip pat pakankami greitai surinko parašus. Akivaizdu, kad įtakos tam turėjo aktyvus jo važinėjimas po Lietuvą bei šalininkų struktūrų kūrimas“, – LŽ portalui sakė politologas. Tuo metu S. Skvernelis, kurį iškėlė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), balsus, anot jo, rinko labai sunkiai. „Ir čia gali kilti klausimas, kas nutiko? Nejaugi LVŽS nesugebėjo mobilizuotis? Tačiau matėme, kad tam tikrais atvejais ji puikiai tą padaro. Todėl galima daryti prielaidą prielaidą, kad politinės partijos vadovybė, pirmiausia Ramūnas Karbauskis, pademonstravo S. Skverneliui, kad šis turi suvokti, kas yra tikroji jo politinės galios atrama. Aiškiai buvo pabrėžta, kad LVŽS nėra tik placdarmas, į kurį atsirėmus galima šoktelėti aukščiau. Tai yra jėga, su kuria S. Skvernelis turi bendradarbiauti, būti lojalus R. Karbauskiui ir politinei partijai“, – teigė L. Bielinis. Jo požiūriu, S. Skverneliui ir ateityje bus siunčiami panašūs signalai.

Koją pakišo prisiimtas vaidmuo

Politologo akimis, tai, kad surinkti parašų nepavyko vienam iš patyrusių politikų liberalui Petrui Auštrevičiui, lėmė kelios priežastys. „Nuo pat pradžių P. Auštrevičiaus kandidatavimas į prezidentus atrodė daugiau kaip mandagumo duoklė Liberalų sąjūdžiui. Dėl šios priežasties ir politinė organizacija nesutelkė savo jėgų, kad padėtų jam renkant parašus. O ir pats P. Auštrevičius, matyt, nelabai žinojo, į ką kreiptis pagalbos“, – sakė L. Bielinis. Pasak jo, šis politikas labiau primena „liberalų taikytoją“, norintį įtikti tiek vienai, tiek kitai suskilusios Liberalų sąjūdžio daliai. „Tas taikytojo vaidmuo pakišo jam koją, nes nė viena pusė nežino, ar P. Auštrevičius yra jų žmogus“, – pastebėjo ekspertas. Tuo metu V. P. Andriukaičio situacija kita. „Jo sutikimas kandidatuoti buvo natūralus ir aiškiai motyvuotas dalykas. Andriukaičio tikslas – viešinti socialdemokratiją ir Socialdemokratų partiją. Todėl renkant parašui buvo mestos visos šios partijos jėgos. Socialdemokratai per V. P. Andriukaitį nori save viešumoje matyti ryškiau viešumoje negu yra dabar“, – mano L. Bielinis. M. Puidoko ir V. Mazuronio sėkmė renkant parašus jis aiškino finansiniais resursais ir samdytų pagalbininkų parama.

Laukia konkurencinė kova

L. Bielinio nuomone, artimiausiu metu prasidėsianti trijų pagrindinių konkurentų tarpusavio kova vargu ar taps aršesnė nei dabar. „Manau, kad I. Šimonytės ir G. Nausėdos veiksmai nepakis, nes jie nėra agresyvūs ir nenori tokiais būti. Todėl gal net sąmoningai prilaiko savo šalininkų aršius pasisakymus. Nebent kritiniu momentu imtų kalbėti ryžtingiau“, – sakė politologas. S. Skvernelio natūra kitokia – „jis šiek tiek avantiūristiško charakterio“. „Todėl greičiausiai bus tam tikrų išsišokimų, noro išsiskirti. Tokia natūrali jo charakterio ir politinės elgsenos išraiška. Manau, S. Skvernelis nesitaikys prie minėtų konkurentų ir tai leis jam atrodyti dar labiau matomu“, – kalbėjo L. Bielinis.

Tuo metu Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė rinkimų kovą prognozuoja būsiant aštresnę nei iki šiol. „Diskusijose reikės kalbėti ne tik apie save, girtis, bet ir apie oponentus. Todėl tonas tikrai kis – bus gerokai kritiškesnis. „Nesu tikra, ar perėjus prie asmeniškumų, pavyks neperžengti tos raudonos linijos. Juolab, kad į kovą stos ne tik patys kandidatai, bet ir jų komandos, partijos. Manau, rinkimų kampanija aštrės visuose lygmenyse. Jeigu būtų aiškus favoritas, gal būtų kitaip, dabar jo nėra. Aišku, kai kurie dalykai, nenorint iššaudyti visų šovinių, gal bus pasilikti antram turui“, – svarstė R. Urbonaitė. Pasak jos, surinktų parašų kiekis nieko nereiškia, nes artimiausiu metu kova prasidės nuo nulio. „Parašus surinko ir, beje, neįtikėtinu greičiu surinko ir V. Tomaševskis. Bet puikiai suprantame, kad dėlto jis netampo kandidatu, kuris galėtų patekti į antrą turą“, – pridūrė politologė