Pajudėjo agitacijos traukinys
Star­ta­vo dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės re­fe­ren­du­mo vie­ši­ni­mo kam­pa­ni­ja. Ti­ki­ma­si, kad ge­rą mė­ne­sį ži­niask­lai­do­je, ofi­cia­liuo­se ir nau­jie­nų por­ta­luo­se, so­cia­li­niuo­se tink­luo­se skel­bia­ma in­for­ma­ci­ja apie re­fe­ren­du­mą pa­ska­tins rin­kė­jus at­ei­ti prie bal­sa­dė­žių ir par­eikš­ti sa­vo pi­lie­ti­nę po­zi­ci­ją.

Referendumas dėl dvigubos pilietybės ribų išplėtimo vyks gegužės 12 dieną kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu. Piliečių ketinama klausti, ar jie sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu. Šiuo metu dviguba pilietybė nėra leidžiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems kitos šalies pilietybę. Referendumo viešinimo kampanija kainavo 230 tūkst. eurų. Konstitucijos I skirsniui, kuriame reglamentuojami ir pilietybės klausimai, galioja didesni apsaugos reikalavimai – pakeitimams priimti būtina, kad už juos referendume balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių balso teisę.

Raginimas ateiti

Kampaniją organizavusios Vyriausybės vicekanclerio Deivido Matulionio teigimu, informacija apie referendumą bus skleidžiama nacionalinėse ir regioninės žiniasklaidos priemonėse – naujienų portaluose, televizijoje, spaudos leidiniuose, socialiniuose tinkluose. Informaciją per diplomatines atstovybes taip pat viešins Užsienio reikalų ministerija (URM). Pasak D. Matulionio, Vyriausybė referendume neagituos balsuoti vienaip ar kitaip. „Tai bus kvietimas ateiti ir pareikšti savo pilietinę poziciją“, – BNS sakė vicekancleris. Su referendumu susijusi informacija taip pat bus prieinama Vyriausybės ir ministerijų interneto tinklapiuose.

Nors gegužės 12 dieną vyks ir kitas referendumas – dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121, lėšų jo viešinimo kampanijai neskirta. Abiejų šių referendumų iniciatorė – valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Kad balsavimas dėl dvigubos pilietybės ribų išplėtimo būtų sėkmingas, buvo siūlymų nuleisti referendumo kartelę, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė tokią iniciatyvą vetavo. Konstituciniam Teismui nesutikus, nepavyko ir sumanymas referendumą „ištęsti“ per dvi dienas su poros savaičių pertrauka.

„Būtina aktyviai aiškinti, kodėl reikia ateiti balsuoti, antruoju atveju dar ir motyvuoti tuos, apie kuriuos pirmiausia ir kalbama – užsienyje gyvenančius tautiečius.“

Ketinimų rengti referendumus dėl dvigubos pilietybės būta beveik kiekvieną Seimo kadenciją, tačiau visos idėjos taip ir liko popieriuje. Tokiai iniciatyvai visuomet priešinosi Pasaulio lietuvių bendruomenė, netikėdama, kad tokiu būdu įmanoma pasiekti teigiamą rezultatą.

Sėkmė – vienybė

Viena iš pilietybės referendumo iniciatorių, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė sakė tikinti jo sėkme. Ji vylėsi, kad prasidėjusi kampanija bus informatyvi ir paskatins piliečių aktyvumą. „Tai – pilietybės išsaugojimo referendumas. Tai yra tie asmenys, kurie šiuo metu turi Lietuvos pilietybę, įgiję kitos valstybės, kuri atitinka eurointegracinius ir NATO kriterijus, pilietybę, jie tiesiog išlaikytų Lietuvos pilietybę. Tokiu būdu tiesiog padėtume savo piliečiams ir padėtume jiems sugrįžti į Lietuvą“, – „Lietuvos žinioms“ teigė A. Širinskienė.

Pasak viešųjų ryšių specialisto Arijaus Katausko, siekiant viešinimo kampanijos tikslo, svarbiausios dvi komunikacijos kryptys – vidaus ir užsienio. „Būtina aktyviai aiškinti, kodėl reikia ateiti balsuoti, antruoju atveju dar ir motyvuoti tuos, apie kuriuos pirmiausia ir kalbama – užsienyje gyvenančius tautiečius“, – „Lietuvos žinioms“ sakė A. Katauskas. Tačiau „kertinis momentas“ norint teigiamo rezultato, jo požiūriu, „kiek įmanoma vieningesnis kalbėjimas vienu balsu“. „Kokia turėtų ta pagrindinė siunčiama žinutė? Labai sunkiai sekasi paaiškinti, kodėl ši problema turėtų rūpėti tiems, kurie gyvena Lietuvoje, niekur neplanuoja išvažiuoti, niekas iš jų artimųjų negyvena užsienyje. Todėl ta žinutė turėtų būti tokia, kad paskatintų šiuos žmones labiau domėtis šiuo klausimu, nes jis iš tiesų yra labai svarbus. Kol kas visuose pasisakymuose pasigendu aiškesnės retorikos, motyvų, nesvarbu, kokią nuomonę turi kalbėtojas. Žinutė turi būti labiau argumentuota, aiškesnė ir matomesnė“, – pažymėjo A. Katauskas.

Pavyzdžių netrūksta

URM duomenimis, 22 Europos Sąjungos (ES) valstybėse vienaip ar kitaip pripažįstama dviguba pilietybė ar pastebimos jos įteisinimo tendencijos. Prancūzijoje beveik 5 mln. gyventojų turi dvigubą pilietybę. Suomija, iki 2003 metų draudusi dvigubą pilietybę, priėmė naują Pilietybės įstatymą, kuriuo įgyvendino esminę pilietybės reformą, leisdama ne tik dvigubą, bet ir daugybinę pilietybę. Vengrijoje įstatymas, leidžiantis dvigubą pilietybę, priimtas 2010 metais.

ES dvigubą pilietybę leidžia Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija (bet tik su kitomis ES šalimis), Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija, Švedija. Tačiau dvigubos pilietybės nėra įteisinusios Austrija, Estija, Lietuva, Nyderlandai, Slovakija. 2018 metų gruodį Norvegijos parlamentas pritarė įstatymui, įteisinančiam dvigubą pilietybę. Įsigaliojęs įstatymas leis atvykusiems į Norvegiją kitų šalių piliečiams išlaikyti šalių, iš kurių jie atvyko, pilietybę, o tiems, kurie prarado Norvegijos pilietybę įgydami kitos valstybės, ją išsaugoti arba susigrąžinti.