Ingrida Šimonytė: bendravimui su Rusija valstybiniu lygiu – ne
Pa­sak kan­di­da­tės pre­zi­den­to rin­ki­muo­se Ing­ri­dos Ši­mo­ny­tės, į Ru­si­jos veiks­mus, perb­rai­žant pa­sau­lio sie­nas, bru­ta­liai oku­puo­jant ki­tų ša­lių te­ri­to­ri­jas, at­sa­ky­ti ga­li­ma bu­riant vals­ty­bes, ku­rių po­žiū­ris į šią ry­ti­nę kai­my­nę pa­na­šus. Ta­čiau po­li­ti­kė ne­ma­no, kad rei­kė­tų kal­bė­tis su pa­čia Ru­si­ja vals­ty­bi­niu ly­giu.

Kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė, pristatydama savo užsienio politikos ir nacionalinio saugumo idėjas Rytų Europos studijų centre be kitų dalykų kalbėjo ir apie geopolitinius dalykus bei artimiausius Lietuvos kaimynus.

„Negalime apsimesti, kad nematome“

Politikė sakė, kad tarp Lietuvos ir Rusijos yra dalykų, sprendžiamų „ant žemės“ ir techniniu lygiu, – sienos demarkacijos ir kitokių. Dėl valstybinio lygio bendravimo su Rusija ji mano kitaip. „Tai labai sudėtinga, tiksliau sakant, ne, – teigė I. Šimonytė. – Vertybiniu požiūriu, o jis labai svarbus, negalime apsimesti, kad nematome [Rusijos] pastangų keisti pasaulio tvarką, valstybių sienas, į Vakarų pasaulį eksportuoti korupciją, pinigų plovimą ir kitus panašius dalykus“.

Anot kandidatės į prezidentus, Lietuva dažnai buvo vadinama vieno klausimo valstybe, nes visą laiką kalbėdavo apie Rusiją. „Vėliau pamatėme, kad tas kalbėjimas, nors deja, didele kaina, turi labai daug pagrindo, – sakė ji. – Tuo pagrindu su Europos Sąjungos partneriais ir turėtume bandyti kalbėti. Mums vertinga vieninga strategija tos šalies atžvilgiu.“

Tada, I. Šimonytės žodžiais, Europa neatrodytų besiblaškantys. Mat dalis šalių teigia, kad neturi apie ką kalbėtis su Rusija, dalis – „realpolitik“ pagrindu sprendžia savo ūkinius reikalus, bet tokia veikla gali turėti rimtas politines pasekmes. LŽ primena, kad „realpolitik“, tai yra politikos ar principų sistema, pagrįsta praktiniais, o ne moraliniais ar ideologiniais sumetimais.

„Tai yra viena iš sričių, kurioje mes galime bandyti būti iniciatoriais bendros strategijos Europos Sąjungos mastu, galime turėti panašiai galvojančių valstybių koaliciją, kad tas klausimas skambėtų ne vien kaip mūsų, bet kaip koalicijos“, – mano kandidatė į prezidentus.

Pastebi bandymus supriešinti kaimynus

I. Šimonytės teigimu, galima pasidžiaugti ir gera žinia vadinti tai, kad santykiai su Lenkija šiltėja ir darosi intensyvesni. „Mes daugelį dalykų tikrai matome panašiai, ypač, jei kalbame apie grėsmę iš Rytų, Rusijos veiksmus, perbraižant pasaulio sienas, brutaliai okupuojant kitų šalių teritorijas, – sakė ji. – Tad mūsų bendras veikimas, partnerystė šioje srityje ir patiems, ir kartu galėtų duoti neblogų rezultatų.“

I. Šimonytė atkreipė dėmesį į bandymus išardyti Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – vieningumą. „Matyti daug pastangų Baltijos šalių trijulę „išpjaustyti“, o tame dalyvauja žinoma šalis, kai sprendžiant kokį nors klausimą, dvi šalys būna „geros“, o viena – „bloga“. Ir skirtingose temose būna skirtingos kombinacijos, – kalbėjo ji. – Manau, nepakanka dėmesio mūsų nuoširdžiam nekonkurencingam, bet broliškam pasišnekėjimui su broliais latviais ir broliais estais. Ypač tokiomis situacijomis, kai mus bandoma tiesiog priešinti dėl trečios šalies interesų.“

Pasak kandidatės į prezidentus, tam derėtų skirti daugiau dėmesio. „Šiais metais švenčiame „Baltijos kelio“ trisdešimtmetį, – priminė ji. – Tai svarbi data trims mūsų tautoms, nebloga proga naujam įkvėpimui mūsų tarpusavio santykiams.“

Koalicijos – kaip saugumo skėtis

Apskritai esminiai Lietuvos interesai užsienio politikoje, I. Šimonytės įsitikinimu, – tai saugi erdvė Lietuvoje ir aplink mūsų šalį bei taisyklėmis paremtas pasaulis.

„Mažai šaliai visada geriau apginti savo interesus, kai taisyklės labai aiškios, ir kai yra galimybė veikti per tam tikras koalicijas, tokiu būdu sustiprinant savo balsą“, – įsitikinusi I. Šimonytė. Ji tęsė, kad Lietuvos koalicijos visada buvo vertybinės, tarkime, tarptautinės organizacijos, tokios, kaip Europos Sąjunga, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Pasak kandidatės į prezidentus, taisyklėmis paremta tvarka yra papildomas saugumo skėtis tokios šalims, kaip Lietuva, kai per tarptautines organizacijas bei aljansus galima pastiprinti savo balsą ir pasiekti tai, kas naudinga ne tik mūsų šaliai, bet ir platesniu kontekstu.