ES žaliųjų politikas: prieš spaudžiant Minską dėl Astravo, reikia išsivaduoti iš „Rosatom“
 Vil­niu­je pir­ma­die­nį vie­šin­tis įta­kin­gas Eu­ro­pos ža­lių­jų par­ti­jos at­sto­vas Ba­sas Eick­hou­tas par­eiš­kė, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ša­lys tu­ri iš­si­va­duo­ti iš Ru­si­jos ener­ge­ti­kos mil­ži­nės „Ro­sa­tom“ įta­kos, jei­gu no­ri pa­da­ry­ti įta­ką Mins­kui dėl As­tra­vo at­omi­nės elek­tri­nės.

„Jums reikės ES derybų dėl Baltarusijos, nes tos elektrinės nesaugumas suduos mums smūgį“, – BNS sakė žaliųjų kandidatas vadovauti naujos kadencijos Europos Komisijai.

„Manau, kad mums reikės labai griežtos pozicijos šiuo klausimu, bet, žinoma, reikia ir vieningos ES, kuri nepasikliautų „Rosatom“. Jei viduje būsime nenuoseklūs, tai pakenks mūsų galiai išoriniame pasaulyje“, – pridūrė jis.

„Taigi, pradėkime nuo to, kad ES šalys taptų mažiau priklausomos nuo Rusijos žinių branduolinėje srityje“, – kalbėjo politikas iš Nyderlandų.

Jis neseniai pristatė atliktą studiją, rodančią, kad dalis ES šalių toliau palaiko atominę energetiką, ypač Vidurio Europoje.

Studijoje teigiama, kad ES „priklausomybė nuo „Rosatom“ tikrai didėja, o kai kuriais atvejais „Rosatom“ naudojasi politiniais tikslais, peržengiančiais kompanijos ribas“.

Ši studija prieš kelias savaites pristatyta Vengrijoje.

„Jie (vengrai) turi sutarčių su „Rosatom“ ir Maskva, o mes nežinome, kas jose (...) Žinome, kad tai – 10 mlrd. paskola, bet nežinome, ką Vengrija turi padaryti mainais“, – kalbėjo B. Eickhoutas.

Lietuvos valdžia teigia, kad Astravo atominė elektrinė statoma pažeidžiant saugumo reikalavimus. Baltarusija šiuos kaltinimus atmeta.

Lietuva anksčiau siekė sustabdyti projektą, inicijuodama elektros importo embargą, bet nesulaukė kitų Europos šalių ir institucijų paramos.

Pirmąjį Astravo jėgainės reaktorių baltarusiai žada paleisti šiemet, antrąjį – kitąmet.

Tikisi būti valdančiojoje koalicijoje

Europos žalieji tikisi sustiprinti pozicijas gegužę vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose ir dalyvauti formuojant naują valdančiąją koaliciją.

B. Eickhoutas teigia, kad tradiciškai daugumą suformuojantiems konservatoriams ir socialistams šįkart to padaryti nepavyks.

„Tai reiškia, kad jiems reikės pažvelgti ir į kitas partijas, kad galėtų gauti daugumą Europos Parlamente, o tai ir bus „žalieji““, – sakė politikas.

„Nebūsime didžiausi, bet būsime reikalingi“, – teigė jis.

Jis pripažino neturintis daug galimybių vadovauti Europos Komisijai.

„Tačiau jaučiame, kad galėsime išties (prisidėti) formuojant naują Europos Komisijos programą, o man, tiesą sakant, tai yra svarbiausia“, – kalbėjo B. Eickhoutas.

Šiuo metu 52 vietas Europos Parlamente turintys žalieji turėtų prarasti šešias vietas, jeigu Jungtinė Karalystė pasitrauks iš ES.

Todėl partija tikisi naujos kadencijos parlamente bent jau išsaugoti dabartinį mandatų skaičių, tvirtino dabartinei frakcijai vadovaujantis B. Eickhoutas.

Jis tikisi, kad prie frakcijos prisidės ir į parlamentą išrinkti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai ir prognozuoja jiems tris – keturis mandatus.

Didžiausias Europos žaliųjų partijos pažadas yra kovoti su klimato kaita.

„Kova su klimato kaita nėra vien aplinkosaugos programa, taip pat tai daro mūsų ekonomiką mažiau priklausomą nuo iškastinio kuro. (...) Dėl to mūsų oras taps švarus, atsiras daugiau darbo vietų, o mes tapsime mažiau priklausomi nuo Rusijos“, – sakė B. Eickhoutas.

Europos Parlamento rinkimai vyks gegužės 26 dieną.