Stounhendžas – masinių priešistorinių vakarėlių vieta
Pie­ti­nė­je Ang­li­jo­je stūk­san­tys di­džiu­liai ra­tu su­sta­ty­ti ak­me­nys moks­li­nin­kams iki šiol ke­lia daug klau­si­mų. Pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis ar­cheo­lo­gai at­ra­do įro­dy­mų, kad Stoun­hen­dže vy­ko di­de­lio mas­to prieš­is­to­ri­nės šven­tės, ir ma­no, jog čia ga­lė­jo bū­ti ren­gia­mos pir­mo­sios puo­tos Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sa­lo­je.

Portalas BBC praneša, kad mokslininkai ištyrė 131 neolito epochos kiaulės kaulą, rastą keturiose archeologinių kasinėjimų vietose, kuriose, kaip manoma, gyveno Stounhendže lankęsi žmonės. Tyrėjai padarė išvadą, kad čia vyko didelės puotos, o jų svečiai, susirinkę iš įvairių salos kampelių, turėjo patiekti savo užaugintų gyvulių mėsos.

Kasinėdami netoli Stounhendžo archeologai rado Škotijoje, Anglijos šiaurės rytuose, Velso vakaruose bei daugybėje kitų Didžiosios Britanijos vietovių užaugintų kiaulių kaulų. Jų kilmė paaiškėjo atlikus izotopų analizę.

Tyrimo, kuriam vadovavo dr. Richardas Madgwickas iš Kardifo universiteto (Jungtinė Karalystė), ataskaitoje rašoma, kad Stounhendže vykę susibūrimai gali būti laikomi pirmaisiais masiniais kultūriniais renginiais Didžiosios Britanijos saloje, į kuriuos susirinkę žmonės iš įvairių Didžiosios Britanijos kampelių atsigabendavo specialiai šiai progai namuose užaugintų gyvūnų.

Anot R. Madgwicko, kiaulių būtų buvę nesunku rasti ir šalia šventės vietos, todėl radiniai itin stebina. Tais laikais transportuoti gyvulius šitaip toli reikėjo milžiniškų pastangų. Mokslininko nuomone, galime daryti išvadą, kad Stounhendže vykusių priešistorinių puotų taisyklės numatė, jog dalyviai šeimininkams turi įteikti dovanų ir tai negalėjo būti šventės vietoje įsigyti gyvūnai, o būtinai – užauginti pačių svečių.