Savaitės fotokaleidoskopas
RIN­KI­MAI. Olan­di­jos prem­je­ras Mar­kas Rut­te (kai­rė­je) po tre­čia­die­nį su­reng­tų pro­vin­ci­jų rin­ki­mų pra­ras dau­gu­mą Se­na­te, tuo me­tu iš­ki­lę eu­ros­kep­tiš­kai nu­si­tei­kę po­pu­lis­tai su­stip­rins sa­vo po­zi­ci­jas. Rin­ki­mai vy­ko pra­bė­gus vos dviem die­noms po ga­li­mos te­ro­ris­ti­nės at­akos Utrech­to tram­va­ju­je. Pir­ma­die­nį tur­kų kil­mės įta­ria­ma­sis mies­to tram­va­ju­je puo­lė šau­dy­ti. Žu­vo trys žmo­nės, dar ke­li bu­vo su­žeis­ti.

PROTESTAI. Serbijoje prieš autokratinį prezidento Aleksandro Vučičiaus režimą protestuojantys demonstrantai šeštadienį įsiveržė į valstybinės televizijos būstinę Belgrade, kad išsakytų kritiką transliuotojui, kurio pranešimai, jų nuomone, labai šališki. Taip pat įvyko susirėmimų su riaušių policija, o ši panaudojo prieš protestuotojus ašarines dujas. Vėliau Serbijos vidaus reikalų ministerija pranešė sulaikiusi septynis protesto akcijos šalies sostinėje dalyvius.

Protestai / AP/ Scanpix nuotrauka

ANEKSIJA. Nuo Ukrainos atplėštame Kryme pirmadienį minėtos penktosios pusiasalio aneksijos metinės. Jose dalyvavo ir prezidentas Vladimiras Putinas (centre). Be kitų renginių, vyko koncertas, kuriame pasirodė prokremliški muzikantai ir prieštaringai vertinamos baikerių grupuotės „Naktiniai vilkai“ nariai. Aneksiją smerkia Kijevas ir Vakarai, bet dauguma rusų ją sveikina. Vis dėlto kovo pradžioje paskelbti Visuomenės nuomonės fondo apklausos rezultatai rodo, kad tik 39 proc. rusų mano, jog Krymo aneksavimas davė Rusijai daugiau naudos nei žalos. 2014-aisiais taip galvojo 67 proc. respondentų.

Aneksija / Scanpix nuotrauka

TVANAS. Mozambike dėl sparčiai kylančio potvynių vandens susidarė „vidaus vandenynas“, keliantis grėsmę dešimtims tūkstančių šeimų. Pagalbos organizacijos deda visas pastangas, kad padėtų nuo pražūtingo ciklono Idai nukentėjusiems žmonėms. Potvyniai siaubia ir Malavį bei Zimbabvę – čia žuvo šimtai gyventojų, daugybė dingo, o tūkstančiai atsidūrė pavojuje.

Tvanas / AFP/Scanpix nuotrauka

NUOSPRENDIS. Jungtinių Tautų teisėjai trečiadienį buvusiam Bosnijos serbų lyderiui Radovanui Karadžičiui (dešinėje) sugriežtino anksčiau jam skirtą 40 metų įkalinimo bausmę – už genocidą ir karo nusikaltimus šis veikėjas liks kalėjime iki gyvos galvos. Apeliaciją nagrinėję teisėjai ne kartą atmetė R. Karadžičiaus teiginius, neva jis nieko nežinojęs apie Bosnijos serbų pajėgų įsakymus likviduoti musulmonus vyrus ir berniukus Srebrenicoje, taip pat – beatodairiškai atakuoti civilius gyventojus Sarajeve. Atmesti ir R. Karadžičiaus pareiškimai, kad jam nebuvo žinoma, jog karinė direktyva dėl Srebrenicos likimo, kurią parengė ir pasirašė pats lyderis, ragina Bosnijos serbų pajėgas sukurti anklavo gyventojams „nepakeliamą padėtį be tolesnio išgyvenimo vilties“.

Nuosprendis / Reuters/Scanpix nuotrauka