Prieš pusę amžiaus koplytstulpis žadino laisvės viltį
„Lie­tu­vos ži­nios“ ne kar­tą ra­šė apie pla­nus prie Sei­mo rū­mų pa­sta­ty­ti 17 me­trų aukš­čio pa­gal vie­no ryš­kiau­sių iš­ei­vi­jos ar­chi­tek­tų Jo­no Mu­lo­ko pro­jek­tą su­kur­tą sti­li­zuo­tą kop­lyts­tul­pį. Įgy­ven­ti šią idė­ją no­rė­ta vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čio pro­ga, ta­čiau Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė tam ne­pri­ta­rė. Pro­jek­to ini­cia­to­riai vi­lia­si, kad po rin­ki­mų sa­vi­val­dy­bės nuo­mo­nė ga­li pa­si­keis­ti.

Vienas koplytstulpio pastatymo projekto kuratorių architektas Darius Linartas įžvelgė dar vieną argumentą, kodėl šis meno kūrinys galėtų atsirasti prie Seimo rūmų, šalia Sausio 13-osios aukų memorialo.

Pasak jo, 1964–1965 metais, kai jau ketvirtį amžiaus Lietuvos valstybės nebuvo politiniame žemėlapyje ( ir dar tiek pat laiko nebus), Niujorko pasaulinėje parodoje (New York World's Fair) tarp gausybės technologinių naujovių savo vietą rado ir Amerikos lietuvių bendruomenė su architekto Jono Muloko suprojektuotu atminimo ženklu – koplytstulpiu.

Informacinė lenta.

Informacinė lenta skelbė: „Lietuvos koplytstulpis, pastatytas žuvusiems ginant Lietuvos laisvę, įkūnija senus pagoniškus simbolius ir krikščioniškus motyvus. Tūkstančiai šio liaudies meno formų anksčiau puošė Lietuvos kraštovaizdį. Šiandien komunistai sunaikino šias relikvijas, tačiau jie nepalaužė drąsių Lietuvos žmonių dvasios, kurie ilgainiui vėl bus laisvi“.

260 ha užėmusioje parodoje tuomet dalyvavo 80 valstybių, 24 valstijos, savo paviljonus įrengė 45 korporacijos. Per metus parodą aplankė beveik 52 mln. žmonių. Lietuviai buvo pagerbti diplomu už originalumą.

„Tokio masto dingusios valstybės priminimą apie save tuometinėje politinėje situacijoje sunku būtų pervertinti. 29 metus esame laisvi. Nuo 1999 –ųjų vasario 11 dienos. Vilniaus Lukiškių aikštė paskelbta valstybine, bet numatyto atminimo ženklo Lietuvos laisvės kovotojams taip ir nėra. 2001 metais suplanuotas Sausio 13-tosios aukų memorialas prie Seimo rūmų iki šiol be paminklo. Gal per tuos okupacijos metus ne tik tūkstančius koplytstulpių sunaikino, gal ir dar kažką praradom?“ – svarsto architektas.

260 ha užėmusioje parodoje tuomet dalyvavo 80 valstybių, 24 valstijos, savo paviljonus įrengė 45 korporacijos.

Kaip jau rašyta, pagal Jono Muloko projektą sukurtą koplytstulpį Lietuvai dovanoja jo šeimos nariai. Tokiai idėjai praėjusių metų kovą pritarė Seimo valdyba, jai neprieštaravo ir parlamento rūmų bei Nepriklausomybės aikštės architektas Algimantas Nasvytis. Tačiau sostinės savivaldybės nuomonė buvo kitokia. Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija pernai pavasarį konstatavo, kad vieta šalia Seimo šiam meno kūriniui netinkama. Komisija rėmėsi sostinės architektūros ir urbanistikos ekspertų išvada, esą etnografinės stilistikos ir miestiškos, urbanizuotos Seimo prieigų erdvės derinys nėra geras variantas.