Novrūzas – pavasario ir gyvenimo šventė
Nov­rū­zas – vie­na iš spal­vin­giau­sių ir svar­biau­sių tra­di­ci­nių ka­za­chų šven­čių. Iki XX am­žiaus pra­džios Ka­zachs­ta­ne ji bu­vo ži­no­ma kaip „Ry­tų Nau­jie­ji me­tai“. Nov­rū­zas pa­pras­tai šven­čia­mas ko­vo 22 die­ną ir yra skir­tas pa­mi­nė­ti pra­ei­nan­čius me­tus ir su­tik­ti nau­juo­sius.

Štai taip kalbėjo Zaratustra

Novzūras – senovinė šventė, kilusi iš zoroastrianizmo, o ne iš vėliau paplitusio islamo, kaip dažnai galvojama, tradicijų. 2010 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, skelbiančią Tarptautinę Novrūzo dieną, kurią apibūdino kaip „persų kilmės pavasario šventę, švenčiamą daugiau nei 3000 metų“. Novrūzas taip pat įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Šventės pavadinimas kilęs iš dviejų persiškų žodžių: „now“ – nauja ir „roz“ – diena. Ji dažnai vadinama „Persų Naujaisiais metais“.

Novrūzas švenčiamas pavasario lygiadienį (apie kovo 21 dieną). Ši šventė svarbi Irano, Vidurinės Azijos, Kaukazo, Pietų Azijos, Šiaurės Vakarų Kinijos, Krymo ir kai kurių Balkanų regionų gyventojams.

Pokyčių vėjai

Nors Novzūras švenčiamas daug kur pasaulyje, kazachų tradicijos ypatingos. Kazachams, kaip tautai, įsikūrusiai labiausiai į šiaurę iš visų, kurios švenčia Novrūzą, jis reiškia gyvenimo, atsinaujinimo, draugystės, meilės ir vaisingumo šventę. Šventė dažniausiai tęsdavosi tris dienas, per kurias gyventojai tradiciškai susitikę apsikabindavo ir linkėdavo vieni kitiems sėkmės bei laimės. Žmonės išsikuopdavo namus, o visi ginčai ir karai būdavo sustabdomi. Visoms visuomenės klasėms buvo organizuojami įvairūs žaidimai ir varžybos. Geriausiai žinomi senoviniai žaidimai buvo Kyz Kou (ant žirgo jodamas vaikinas gaudydavo mergaitę) ir Audaryspak (imtynės sėdint ant žirgo), taip pat tradicinės kazachų imtynės.

Kydyr Ata

Novrūzas turi ir savo Kalėdų Senelį, vadinamą Khydyr Ata. Tai šventasis, kuris klajoja po stepes ir atneša laimę sutiktiems žmonėms.

Nauja naujos valstybės diena

Kazachai negalėjo švęsti Novrūzo didžiąją XX amžiaus dalį, nes 1926 metais jį uždraudė sovietų režimas. Oficialiai jį vėl buvo galima švęsti tik 1991-aisiais atgavus nepriklausomybę. Šventės pavadinimas „Nauja diena“ kazachams įgijo daug platesnę reikšmę.

Tradicijos ir šiuolaikiškumas

Nuo 1991 metų Novrūzas vėl švenčiamas visoje šalyje ir yra viena mėgstamiausių kazachų švenčių. Puikios galimybės pasinerti į spalvingą ir turtingą Kazachstano kultūrą bei tradicijas atsiveria Astanoje. Daugelyje miesto aikščių iškyla baltos jurtos (klajoklių palapinės) ir į rytietiškus turgus susirenka minios žmonių. Nors Kazachstano gatvėse jau nebepamatysite raito berniuko, besivaikančio mergaitę, kai kurios senovinės tradicijos – imtynės sėdint ant žirgo, kazachų imtynės ar akrobatika – čia vis dar praktikuojamos.

Pavasario skonis

Kaip ir daugelis švenčių, Novrūzas yra puikus metas maisto mėgėjams. Pagrindinis tuo metu skanaujamas patiekalas vadinasi nauryz-kozhe. Jis ruošiamas iš septynių gyvybei svarbius elementus simbolizuojančių ingredientų – mėsos, druskos, taukų, svogūnų, kviečių, kurt (sūrio rūšis) ir irimshik (tam tikros rūšies grūdėta varškė) – ir patiekiamas su ką tik iš orkaitės ištrauktais bawyrsaks (keptais koldūnais). Kadangi nauryz-kozhe Astanoje paprastai patiekiamas tik Novrūzo metu, nepraleiskite progos paragauti šio patiekalo!