Kaip iš kosmoso Žemėje atrodo pavasario lygiadienis?
Stul­bi­nan­čiuo­se kad­ruo­se ma­to­mas „to­bu­las ba­lan­sas“ tarp Že­mės die­nos ir nak­ties, už­fik­suo­tas pa­va­sa­rio ly­gia­die­nio me­tu, ku­ris bu­vo mi­ni­mas ko­vo 20 die­ną.

Šis žadą atimantis vaizdas užfiksuotas pavasarinio lygiadienio metu – vieną iš dviejų kartų per metus, kuomet Žemė atrodo nėra nei pakrypusi link Saulės, nei nutolusi nuo jos.

Ekspertai iš Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NVAA) šį kadrą nufotografavo naudodamiesi savo „GOES East“ palydovu.

Metuose yra du kartai, kovo ir rugsėjo mėnesiais, kuomet dienos šviesos ir tamsos laikas paroje visose platumose yra beveik lygus, ir tai vadinama lygiadieniu.

Lygiadienio metu, vidurdienį Saulė būna tiesiai virš pusiaujo.

„“Beveik“ vienodas nakties ir dienos valandų skaičius yra dėl Saulės šviesos lūžimo ar šviesos spindulių lenkimo, dėl kurio Saulė atrodo esanti virš horizonto, nors tikroji jos pozicija būna žemiau horizonto,“ – skelbia JAV Nacionalinė orų tarnyba.

Lygiadieniai yra susieti su Žemės ašimi ir jos orbita aplink Saulę, kuri nėra fiksuota.

Būtent todėl, 2018 metų pavasario lygiadienis neišpuolė tą pačią dieną kaip ir 2007 metų pavasario lygiadienis.

Dienos po pavasario lygiadienio ima ilgėti ir kulminaciją pasiekia vasaros saulėgrįžos metu, kuri žymi ilgiausią metų dieną.