Ką Lietuvos narai veikia Baltijos jūros dugne ir ką ten suranda: pilna skenduolių ir kitų įdomybių
Re­tas iš mū­sų ga­lė­tų pa­si­gir­ti sa­vo aki­mis ma­tęs Bal­ti­jos jū­ros dug­ną. Kas sly­pi de­šim­čių me­trų gy­ly­je? At­sa­ky­ti į šį klau­si­mą ga­li Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai. Bur­lai­viu „Bra­ban­der“ skros­da­mi Bal­ti­jos jū­ros ban­gas, jie lei­džia­si į po­van­de­ni­nės ar­cheo­lo­gi­jos mi­si­jas.

Tyrėjų pasakojimu, jūros dugne galima rasti visko – nuo prieš tūkstantmečius susiformavusių durpių klodų iki nuskendusių medinių žvejybos laivelių ir Antrojo pasaulinio karo laivų.

„Panerti ir apžiūrėti laivą – pats lengviausias darbas. Gerokai sunkesnės užduotys tenka mokslininkams – analizuoti archyvus, ieškoti koordinačių, aiškintis, kas tai per laivas. Būtų idealu, jei panėręs ant nuskendusio laivo rastum iškabą su pavadinimu. Deja, taip nebūna,“ – aiškina profesionalus naras Artūras Krisikaitis, talkinantis klaipėdiečių mokslininkų komandai.