Jauno vaikino svajonė – pavojinga
Ypa­tin­gą, ta­čiau kar­tu ir be ga­lo pa­vo­jin­gą sva­jo­nę tu­rin­tis 24-erių kau­nie­tis Da­nie­lius Na­raus­kas krei­pia­si į klai­pė­die­čius. Vai­ki­nas no­ri įgy­ven­din­ti ne­ei­li­nį tiks­lą – at­šiau­rio­mis są­ly­go­mis, tu­rė­da­mas kiek įma­no­ma ma­žiau daik­tų, vie­nas nu­bėg­ti 1,5 tūkst. ki­lo­me­trų lau­ki­nė­je Alias­kos (JAV) gam­to­je, ku­rio­je su­tin­ka­mos ir meš­kos.

Mėnuo – maždaug tiek liko iki kol D. Narauskas lėktuvu iškeliaus į Jungtines Amerikos Valstijas. Tai – kelionė, kurioje jis mėgins išgyventi.

Negalės pabėgti

„Prieš metus pradėjau šalčio ir kvėpavimo pratimus. Išbandžiau šaltą dušą, tada – eketę. Mėgstu bėgioti. Ir vieną dieną apsirengęs šortus ir marškinėlius bėgau žiemą lauke, kai suvokiau, kad esu pasiruošęs šiam iššūkiui“, – ištarė D. Narauskas.

Pokalbio pradžioje jaunas bėgikas atvirauja, kad būdamas 18-kos metų jautėsi itin pasimetęs, gyvenimas buvo tarytum migla – vaikinas pramerkdavo akis ryte ir nenorėdavo keltis iš lovos. Ramybę jam padėjo atrasi sveika gyvensena, bėgimas ir joga.

D. Narauskas pripažįsta – prieš kelionę bijo pavojingų nuotykių, tačiau kartu ir jų laukia.

„Galvojau ir apie kitas vietas – Šveicariją, Rusiją. Tačiau supratau, kad tai šiek tiek per arti. Juk sunkiomis akimirkomis galėčiau tiesiog sėsti į autobusą ir grįžti. O iš Aliaskos nepabėgsiu. Tai mane ves į priekį“, – sakė bėgikas.

Jis kviečia visus geros valios žmones prisidėti prie jo svajonės įgyvendinimo. Vaikinas kelionei renka lėšas.

„Kreipiuosi į klaipėdiečius – nežinau, kiek galite, bet būtų labai smagu, jei prisidėtumėte. Man tai išties labai svarbu“, – sakė jis.

Su D. Narausku galima susisiekti socialiniame tinkle „Facebook“, adresu www.facebook.com/danielius.narauskas arba paskambinus telefonu 8 646 77846.

Gąsdina laukiniai gyvūnai

– Ar nėra baisu, kad kelionėje kas nors gali atsitikti nenumatyto?

– Neslėpsiu – baiminuosi. Kasdien girdžiu tiek pozityvius, tiek negatyvius perspėjimus. Kalbant apie pastaruosius, jie nebūna blogi, jie tiesiog įspėja. Aš esu dėkingas dėl to žmonėms. Kasdien sužinau, kokie pavojai man gali grėsti, kaip jų išvengti, nes žmonės man apie tai pasakoja.

– Kokie tai pavojai?

– Maniau, kad didžiausias pavojus – šaltis. Tačiau iš vietinių žmonių sužinojau, kad jis mažiausia problema. Kai man pasakė, kad dėl šalčio man mažiausiai reikia rūpintis, pamaniau: „Kokia nesąmonė, tikras absurdas.“

Tačiau sužinojau, kad išties yra kur kas didesnių pavojų. Pavyzdžiui, laukiniai gyvūnai. Tuo metu, kai vyksiu, meškos kelsis iš žiemos miego.

Kita vertus, yra daug apsisaugojimo priemonių. Gyvūnai vengia kontaktų su žmonėms, nebent yra išgąsdinti. Tačiau vis tiek įvyksta nenumatytų situacijų.

„Svarbus kiekvienas gramas“

– Kokius daiktus planuojate pasiimti į kelionę?

– Man reikia pasiimti kuo mažiau daiktų, nes viską nešiuosi su savimi specialioje kuprinėje, kuri skirta bėgimui. Ji sumažina apkrovą nugarai.

Kiekvienas gramas man bus svarbus. Esu girdėjęs posakį, kad ruošiantis tokioms kelionėms reikia susidėti daiktus, kurių reikia, ir išmesti tuos, kurie nėra gyvybiškai svarbūs. Tik taip pasiimi tai, ko tikrai reikia. Vienas draugas, buvęs kariuomenėje, sakė, kad net dantų šepetukus vyrai trumpindavo, kad būtų kuo mažesnis svoris ir daiktas užimtų mažiau vietos. Nežinau, ar tai tiesa, bet jis man tą pasakojo.

– Ar galima sakyti, kad ši kelionė bus skirta apmąstymams ar atsiribojimui?

– Aš nežinau, kiek mąstysiu. Daugybę laiko būsiu „veiksme“. Aš atsikelsiu ryte, susidėsiu daiktus, palapinę, ką nors užkąsiu ir bėgsiu. O nubėgus reikės pasirūpinti maistu, vakare ieškoti, kur pastatyti palapinę ir pernakvoti.

Man šiuo metu atrodo, kad bus daug laisvo laiko. Tačiau tikriausiai taip nebus.

Vienas protingas žmogus man sakė, kad realybė, apie kurią mes kalbame, skiriasi nuo tos realybės, kuri išties ten yra.

– 1,5 tūkst. kilometrų – skaičiuojate, kad tokį atstumą teks įveikti. Jau numatytas maršrutas?

– Manau, kad kelionės eigoje jis šiek tiek keisis ir tai normalu. Tikslus maršrutas dar nėra sudarytas. Tai padarysiu tik šią savaitę – spaudžia laikas.

Po mėnesio nuskrisiu į JAV, Čikagą. Į šį miestą mane pakvietė Amerikos lietuviai. Planuoju praleisti ten porą dienų, po to skristi į Aliaską.

– Kiek atsieis ši kelionė?

– Labai sunku pasakyti, nes būna visokių nenumatytų iššūkių. Kelionė, dabartiniais skaičiavimais, turėtų kainuoti apie 4 tūkst. eurų.

Šiuo metu renku tam lėšas ir žmonės paaukojo jau virš 1 tūkst. eurų.

Slogią nuotaiką nuvijo sportas ir joga

– Galima sakyti, kad gyvenate sveiką gyvenimo būdą. Teko girdėti, kad užsiimate jogos pratimais. Ar taip buvo visuomet?

– Ne. Ir nebuvo taip, kad viskas pasikeitė per vieną dieną spragtelėjus pirštais. Sveikas gyvenimo būdas atkeliavo po truputį. Ieškojau minčių švaros gyvenime.

Išties keistai jausdavausi atsikėlęs ryte ir nenorėdamas lipti iš lovos. Būdamas 18-kos metų nusprendžiau nevalgyti mėsos, žuvies. Pieno produktus kartais valgau.

Tiesa, pradėsiu valgyti žuvį. Man jos reikės kelionėje Aliaskoje.

Žmonės mokosi naujų dalykų. Pamėgini – ir tau tinka. Aš išbandžiau bėgimą, kvėpavimo pratimus, jogą. Man patiko. Pajaučiau didelę vidinę galią. Tai nuostabu.

– Kaip reagavo tėvai, kai jūs pradėjote taip keistis? Ar tuo metu dar su jais gyvenote, ar jau buvote nepriklausomas?

– Negyvenau su tėvais, kai prasidėjo kardinalūs pokyčiai. Tačiau kai pradėjau nevalgyti mėsos, gyvenau su tėvais. Būdavo šiek tiek juokelių, kad man kažkas negerai. Tačiau laikas parodė, kad viskas nuostabu. Iš esmės tėvai reaguoja teigiamai. Jie mato, kad man viskas gerai.