Vokietija ir toliau laikosi įsikibusi „Nord Stream 2“ projekto
JAV vals­ty­bės se­kre­to­rius Mi­ke'as Pom­peo par­eiš­kė, jog Jung­ti­nės Vals­ti­jos ban­dė Vo­kie­ti­ją ir kai ku­rias ki­tas Eu­ro­pos vals­ty­bes at­kal­bė­ti nuo par­amos Ru­si­jos eks­por­to du­jo­tie­kio pro­jek­tui „Nord Stream 2“, bet šio tiks­lo bent jau kol kas ne­pa­sie­kė.

„Mes padarėme beveik viską, kas įmanoma, kad įtikintume europiečius ir, visų pirma, vokiečius neremti „Nord Stream 2“, tačiau šiai dienai – nesėkmingai“, – per JAV Senato užsienio reikalų komiteto posėdį trečiadienį kalbėjo M. Pompeo.

Jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos bendradarbiauja su Vokietija, kad būtų užtikrintas rusiškų gamtinių tiekimo per Ukrainą į Europą tęstinumas.

M. Pompeo taip pat akcentavo, jog dauguma NATO narių įžvelgia su „Nord Stream 2“ susijusias rizikas bei pritaria Vašingtono susirūpinimui dėl šio projekto.

Pagal Rusijos planus, 1,23 tūkst. kilometrų ilgio „Nord Stream 2“, kurio projektinis pralaidumas – 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, per jūrą turėtų būti nutiestas iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas klojamas greta jau veikiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubins jo pajėgumą. Tai leistų eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę ir padidinti „Gazprom“ dalį Europos dujų rinkoje.

Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ yra vienintelis projektą vystančios bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas. Rusijos dujų milžinė projektą vykdo su parteriais – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“. Šios įmonės kol kas yra tik finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.

„Nord Stream 2“ projektas sulaukęs kai kurių Europos Sąjungos narių, įskaitant ir Lietuvos, aktyvaus priešinimosi: jis laikomas ne ekonomine, o politine schema. Oficialūs Vokietijos vyriausybės vertinimai – priešingi.