Ukrainos prezidento rinkimai – 1:0 komiko naudai. Kas toliau?
Kai prog­no­za­vo dau­ge­lis ukrai­nie­čių eks­per­tų, ko­mi­kas Vo­lo­dy­my­ras Ze­lens­kis iš­si­ver­žė į prie­kį ir tvir­tai žen­gė į an­trą­jį rin­ki­mų tu­rą. Da­bar­ti­nio pre­zi­den­to Pe­tro Po­ro­šen­kos po­zi­ci­jos daug silp­nes­nės, bet pa­si­duo­ti jis kol kas taip ne­ža­da.

Suskaičiavus kiek daugiau nei 70 procentų balsų, V. Zelenskio pirmavimas su maždaug 30 procentų buvo akivaizdus, antroje vietoje atsidūręs P. Porošenka turėjo tik kiek daugiau, nei 16 procentų. Ar tai reiškia, kad jau dabar galima kalbėti, kad po antrojo turo Ukrainos prezidentu užtikrintai taps populiarusis komikas? Ką tai žada daugybės problemų, nuo karo iki skurdo ir korupcijos, bandančiai įveikti Ukrainos valstybei?

LŽ kalbinti ekspertai padėties nedramatizuoja, nors kai kurie ir užsimena, kad V. Zelenskio pergalė gali būti naudingesnė Maskvai, nei Vakarams bei Ukrainai žada tik dar daugiau rizikų ir neužtikrintumo.

„Dalis rinkėjų tikisi, jog V. Zelenskis atsives naują profesionalų komandą (girdėta, tiesa?), kiti yra visiškai nusivylę, nes neaiškios permainos Ukrainai nėra jokia gera žinia. Tai jokia žinia, tai netikrumas, tai rizika, kurios kovojančiai Ukrainai ir taip per akis“, – sakė Vytis Jurkonis.

Rizika ir netikrumas

„Kandidatų daug, o pasirinkimo mažai. Realiai kovojo tik 5–6 kandidatai ir absoliuti dauguma jų vienaip ar kitaip buvo arba yra valstybės pareigūnai bei politikai. Visi, išskyrus V. Zelenskį, ir tai buvo jo esminis pranašumas“, – sakė politologas Vytis Jurkonis.

Anot jo, tikriausiai teisinga būtų sakyti, jog dabartiniam prezidentui P. Porošenko vien išėjimas į antrą turą jau yra tam tikra pergalė. „Esamam valstybės, kuri jau beveik penktus metus kariauja su Rusija, vadovui tuo pačiu metu spręsti milžiniškas įsisenėjusias korupcijos problemas, galybę socioekonominių, migracijos ir kitus iššūkius, laimėti rinkimus yra praktiškai misija neįmanoma“, – dėstė LŽ pašnekovas.

Vytis Jurkonis/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„P. Porošenko bando pabrėžti savo pasiekimus, o jų tikrai būta, bet visuomenės lūkesčiai vis tiek buvo daug didesni, o valstybės ekonomikos atstatyti ir susitvarkyti su korupcija taip greitai, kaip pavyko mobilizuojant Ukrainos kariuomenę, deja, yra itin sudėtinga“, – sakė politologas.

Vyčio Jurkonio nuomone, nepasiteisinę lūkesčiai natūraliai programuoja permainų troškimą, o V. Zelenskis įkūnijęs pagrindinį populiaraus serialo „Tautos tarnas“ personažą (matomos paralelės su Naisių vasara Lietuvoje) tarsi jas ir žada. Buvusio Ukrainos ekonomikos ministro Aivaro Abromavičiaus žodžiais tariant, jis yra tarsi „nerašyta knyga“.

„Dalis rinkėjų tikisi, jog V. Zelenskis atsives naują profesionalų komandą (girdėta, tiesa?), kiti yra visiškai nusivylę, nes neaiškios permainos Ukrainai nėra jokia gera žinia. Tai jokia žinia, tai netikrumas, tai rizika, kurios kovojančiai Ukrainai ir taip per akis“, – sakė Vytis Jurkonis.

„Nors V. Zelenskis atstovauja komedijos žanrą, bet balandžio 1 d. skelbiami rinkimų rezultatai nėra joks pokštas Ukrainai. Žmogus, neturintis jokios valstybės valdymo patirties, nekalbantis užsienio kalbomis, praktiškai neduodantis jokių komentarų ir nedalyvaujantis rinkimų debatuose yra didelis klaustukas valstybei, kuriai reikia griežtų ir nebūtinai populiarių reformų. Vienas skaudžiausių priekaištų V. Zelenskiui, kurį teko matyti, buvo tai, kad kol „Ukraina verkė, tu kvatojai“. Ar Ukraina turi laiko, kantrybės, prabangos eksperimentams yra labiausiai neraminantis klausimas. Įtampų valstybėje daug, ginklų taip pat, o Kremlius tik ir nori matyti kuo daugiau chaoso bei netvarkos“, – teigė politologas.

Pasak jo, kad ir ką pasirinktų Ukrainos žmonės antrame ture, reikia tikėtis, kad pralaimėjusi pusė sugebės tai priimti ir „nesiūbuos valties“. „Šiaip ar taip Ukraina yra parlamentinė valstybė, tad esminis mūšis dėl Ukrainos ateities vyks šių metų rudenį, kuomet bus balsuojama dėl Parlamento sudėties, o jame įvairovės tikrai bus daugiau“, – teigė Vytis Jurkonis.

V. Zelenskis – politinė katė maiše

Rytų Europos studijų centro direktoriaus Lino Kojalos išankstiniai Ukrainos prezidento rinkimų balsavimo rezultatai nestebina ir visiškai atitinka paskutines kelių savaičių nuomonių apklausas. Jose buvo akivaizdu, kad gana stipriai pirmauja pramogų verslo atstovas Volodymyras Zelenskis. Tuo tarpu pagrindinė kova vyko dėl antrosios vietos tarp dabartinio Ukrainos vadovo Petro Porošenko ir buvusios šalies premjerės Julijos Tymošenko.

„Aš manau, kad tai yra svarbi dabartinio prezidento pergalė, nes prieš keletą mėnesių buvo labai rimtų abejonių, ar jis gali patekti į antrą turą. Dabar, kai iki antrojo turo lieka trys savaitės, manau, kad P. Porošenko bandys mobilizuoti rinkėjus, sakydamas, kad jis yra patikrintas ir saugus pasirinkimas, kuris užtikrins tolesnį Ukrainos artėjimą su Europos Sąjunga ir NATO. Tuo metu alternatyva jam iš esmės – katė maiše. Visgi nereikėtų pamiršti, kad P. Porošenko neigiamas vertinimas kai kur peržengia 50 proc. ir tai tarsi rodytų, kad daugumos balsų surinkti jis neturi galimybių. Bet aš manau, kad dar per anksti būtų jį nurašyti“, – sakė L. Kojala.

Rytų Europos studijų centro direktoriaus nuomone, neabejotinai V. Zelenskis liks šių rinkimų favoritu. Nuomonių apklausos kol kas rodė, kad jis antrame ture nesunkiai nugalėtų ir P. Porošenko, ir J. Tymošenko.

„V. Zelenskio fenomenas yra protesto fenomenas. Korupcijos problema ir post Maidano laikotarpiu išliko labai aštri. Politinis elitas yra siejamas su neskaidriais pirkimais, su valstybės lėšų švaistymu. Žmogus iš šono, kuris neturi tiesioginės politinės patirties, galėtų visą šią situaciją apversti aukštyn kojom arba bent jau sukratyti tą politinę sistemą. Visgi kyla rimtų klausimų ir dėl paties V. Zelenskio. Kadangi jis dirba televizijos kanale, kuris valdomas vieno iš Ukrainos oligarchų Ihorio Kolomoiskio, tai jo tas nepriklausomumas nuo oligarchinių sluoksnių taip pat yra kvestionuotinas. Tam tikro paradokso yra, kad kovodamas su oligarchija pats yra sietinas su tais sluoksniais.Tačiau rinkėjų akyse, panašu, kad tai nebuvo svarbiausia problema“, – svarstė L. Kojala.

Linas Kojala/BNS nuotrauka

Visgi kokia bus V. Zelenskio politikos kryptis, jei jis bus išrinktas prezidentu, Rytų Europos studijų centro direktorius nesiryžo spėlioti. Juo labiau, kad pats kandidatas iki šiol vengė bet kokių konkretesnių pasisakymų, teužsimindamas apie galimybę rengti referendumus ar apklausas ir pagal tai spręsti, kokius sprendimus priimti.

„Jis apie Europos Sąjungą ir NATO kalba labai abstrakčiai. Iš esmės jis sako, kad mes turime žengti į Vakarus, bet kartu klausia, ar mūsų kas nors ten laukia, ar mus priimtų kaip pilnaverčius narius. Galbūt jis tiesiog apie tai dar daug ko ir nežino arba tyčia nebandė labai aiškiai pozicionuoti ir siekė išlikti atviras daugeliui rinkėjų grupių ir bandė išlikti atviras interpretacijoms“, – nuomone dalijosi L. Kojala.

Taip pat labai sunku kol kas pasakyti, kaip atrodytų Lietuvos ir Ukrainos dvišaliai santykiai, jeigu šalies prezidentu antrajame ture būtų išrinktas V. Zelenskis. Anot Rytų Europos studijų centro direktoriaus, Lietuva gali pagelbėti Ukrainai žengiant eurointegracijos keliu, tačiau pirmiausia tai turi būti pačios Ukrainos siekiai.

„V. Zelenskio fenomenas yra protesto fenomenas. Korupcijos problema ir post Maidano laikotarpiu išliko labai aštri. Politinis elitas yra siejamas su neskaidriais pirkimais, su valstybės lėšų švaistymu. Visgi kyla rimtų klausimų ir dėl paties V. Zelenskio. Tam tikro paradokso yra, kad kovodamas su oligarchija pats yra sietinas su tais sluoksniais“, – svarstė L. Kojala.

„Visgi būtina pabrėžti, kad Maidanas pakeitė didele dalimi Ukrainos charakterį ir politinį žvilgsnį. Nors karinė Rusijos agresija vis dar tęsiasi ir Krymas tebelieka užimtas, po penkerių metų neįvyko atsivertimo aukštyn kojomis, nebuvo sugrįžta prie ankstesnių praktikų, ką mes matėme po „Oranžinės“ revoliucijos. Nuo pat Ukrainos nepriklausomybės atkūrimo pagrindinė kova ir vykdavo tarp prorusiško kandidato ir provakarietiško. Bet šitie rinkimai išskirtiniai tuo,kad Rusija iš esmės be Jurijaus Boiko, kuris liko ketvirtoje vietoje, neturėjo tokio kandidato, kuris aiškiai atstovautų prorusišką poziciją. Tas faktas, kad tokios kovos šį kartą nebuvo, kad vyko kova tarp trijų lyderių, tai rodo, kad ši šalis labai aiškiai pajudėjo Vakarų link“, – tikino L. Kojala.

Kitas svarbus niuansas – rudenį Ukrainoje vyskiantys parlamento rinkimai, kurie, eksperto nuomone, turėtų būti šių rinkimų tąsa. Ar V. Zelenskis ir jo politinė partija sieks įtakos Radoje – kol kas irgi informacijos nėra. Visgi, jeigu nuspręstų dalyvauti šiuose rinkimuose, V. Zelenskis susidurtų su dar aršesniu opozicijos pasipriešinimu, nes senosios politinės partijos tikrai nenorės užleisti savo pozicijų. Iki tol bet kuriuo atveju, ar prezidentu taps V. Zelenskis, ar P. Porošenko, nei Vyriausybė, nei Parlamentas eksperto nuomone, jiems tiesioginės įtakos nespės įgyti.

Ukrainos sukimas į Rytus keltų grėsmę ir Lietuvai

Apie tai, kad vienintelė įmanoma Ukrainos politikos kryptis yra Vakarai, kalba ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis. Jo nuomone, šalies pasisukimą į Vakarus atspindi tiek kandidatų gausa, iš kurių tik vienas J. Boiko buvo akivaizdžiai prorusiškas, tiek rinkėjų balsų pasiskirstymas Ukrainos teritorijoje, tiek paties provakarietišką liniją laikančio P. Prorošenkos tikėtinas patekimas į antrąjį turą.

„Tiesa, man iki šiol nėra labai suprantamas V. Zelenskio fenomenas. Kaip ir pas mus, kai nusibosta ir kairė, ir dešinė, žmonės ieško kažko naujo. Čia panašu į tokį A. Valinsko fenomeną. Visgi daug įtakos jo populiarumui turėjo filmas „Tautos tarnas“, kuriame jis vaidino prezidentą. Toks televizinis produktas užpildė žmonių smegenis. Tai rodo kažkieno genialų planą. Klausimas, kieno tas planas. P. Porošenkos šalininkai mąsto, kad tai susiję su kitu oligarchu I. Kolomoiskiu. Kai kas sako, kad tai dviejų oligarchų kova, tik faktas irgi toks, kad V. Zelenskis dirbo prieš P. Porošenką. Kremlius irgi labai norėjo, kad laimėtų bet kas, kas nėra P. Porošenka“, – svarstymais dalijosi Ž. Pavilionis.

Taip pat jam klausimų kelia ir V. Zelenskio elektoratas, kuris klausimais dėl narystės ES ir NATO yra pasidalinęs į dvi priešingas stovyklas, bei paties kandidato siekis svarbiausiais klausimais rengti referendumus.

Žygimantas Pavilionis/BNS nuotrauka

„Kai Lietuva turėjo referendumą dėl narystės ES, mes turėjome narystės sutartį ir tauta žinojo, dėl ko balsuoja. Šį kartą yra tiesiog principinis klausimas, ar mes norime į ES ir ar mes norime į NATO. Tai gana pavojinga, žinant, kad ir mes ne vieną gerą dalyką referendumu pralošėme. Be to, žinome, kokios yra Rusijos ir Kremliaus galimybės įtakoti tuos referendumus. Taip pat reikia suprasti, kad Ukraina kariauja su Rusija ir Rusija yra paleidusi visą mašiną prieš šią tautą. Aš manau, kad tai yra pavojingai neatsakinga“, – įsitikinęs Seimo narys.

„Tiesa, man iki šiol nėra labai suprantamas V. Zelenskio fenomenas. Kaip ir pas mus, kai nusibosta ir kairė, ir dešinė, žmonės ieško kažko naujo. Čia panašu į tokį A. Valinsko fenomeną“, – svarstymais dalijosi Ž. Pavilionis.

V. Pavilionio nuomone, nepriklausomai nuo to, kas taps Ukrainos prezidentu, šiai šaliai kitos alternatyvos kaip narystė ES ir NATO nėra. Politiko nuomone, šis Ukrainos siekis gali būti įgyvendintas mažiau nei per dešimtmetį ir finišo tiesiąja jis įvardijo 2027 m., kai Lietuva perims pirmininkavimo ES vairą.

„Mes jiems galėtume užtikrinti šansą įsitvirtinti ES ir NATO, jeigu tik būtų aiški vakarietiška kryptis, daromos griežtos reformos, atsikratoma tų prakeiktų korupcijos virusų. Kiek įmanoma būtina parodyti tą ryžtą reformuotis pagal Vakarų standartus. Aš manau, šitą šalį mes galėtume išgelbėti, kartu visą regioną ir kartu mus pačius. Nes jeigu šita šalis pasuks į Rytus, mums iškyla tiesioginė egzistencinė grėsmė ir pavojus mūsų pačių nepriklausomybei“, – sakė Ž. Pavilionis.