Ukrainos ir Rusijos karo simuliacija: ką iš jos sužinojome?
Vė­sų ko­vo mė­ne­sio ry­tą, 9 val., at­sto­vai iš vi­so pa­sau­lio su­si­rin­ko į sku­bų NA­TO ta­ry­bos vir­šū­nių su­si­rin­ki­mą. Pa­grin­di­niai jo dar­bot­var­kės klau­si­mai: nau­jau­sios ži­nios iš są­jun­gi­nin­kų pa­jė­gų Eu­ro­po­je vy­riau­sio­jo va­do dėl Ru­si­jos ka­ro veiks­mų pa­aš­trė­ji­mo Ukrai­no­je ir vi­so­je Eu­ro­po­je bei ga­li­mas NA­TO at­sa­kas.

Niekas neabejoja situacijos rimtumu. Rusijos pajėgos, siekdamos okupuoti Ukrainos teritoriją už Donbaso ir Krymo ribų, juda Vakarų link. Didelės kibernetinės atakos taip pat rengiamos prieš Vokietijos infrastruktūrą, o Vladimiras Putinas grasina įsiveržti į Estiją. NATO generalinis sekretorius paprašė dalyvauti susitikime vieną savo pirmtakų lordą George'ą Robertsoną ir patarti, kaip elgtis tokioje padėtyje.

Nesupraskite klaidingai: susirinkimas įvyko, bet tai tebuvo netolimos ateities įvykių simuliacija, kai Ukraina prisijungė prie NATO, o Jungtinė Karalystė paliko Europos Sąjungą. NATO ir šalių kariuomenės rengia tokias simuliacijas siekdamos nuspėti, kas gali nutikti „karo rūke“. NATO būstinę Briuselyje šįkart atstojo Stirlingo universitetas Škotijoje. Delegatais tapo tarptautinių konfliktų ir bendradarbiavimo magistro studijų programos studentai bei diplomatijos mokslų daktaras. Apie tai rašo akademinė svetainė „The Conversation“.

Lordas G. Robertsonas buvo vienintelis žmogus, atstovavęs sau. Jis pagal Karališkojo tarptautinių reikalų instituto taisykles trumpai papasakojo dalyviams apie tą laikotarpį, kai vadovo NATO, įskaitant ir istorinį 2001-ųjų rugsėjo 12 dienos sprendimą pasitelkti bendrus gynybinius veiksmus pagal 5-ąjį steigiamosios sutarties straipsnį.

Tariamoje NATO būstinėje atstovai turėjo per dvi derybų dienas atkurti pusiausvyrą tarp šalių, palaikančių karinį sprendimą, ir tų, kurios linkusios susilaikyti, o jei to padaryti nepavyktų – imtis prevencinių veiksmų. Simuliacija ne tik padėjo studentams kai ko išmokti, bet ir pateikė tam tikrų įžvalgų dėl galimos įvykių sekos realiame pasaulyje.

Rusijos galia

Delegatams reikėjo įvertinti Rusijos gynybinį pajėgumą naudojantis tikrais duomenimis. Jų išvada buvo tokia: nors Rusija, palyginti su kitomis valstybėmis, atrodo pajėgi, šios šalies ginkluotųjų pajėgų galia yra perdėta, o pačios pajėgos prastai aprūpinamos. Rusija tikriausiai negalėtų kariauti su NATO ilgiau nei kelis mėnesius, be to, greičiausiai kovotų dviem frontais.

Kitą vertus, šalies pajėgos neseniai buvo atnaujintos ir tapo efektyvesnės nei prieš keletą metų. Rusija taip pat yra arčiau Ukrainos ir Baltijos šalių negu dauguma NATO valstybių, todėl galėtų greičiau mobilizuoti jėgas ir įgyti potencialų strateginį pranašumą.

Simuliacijos dalyviai suprato: tarptautinės krizės akimirką negalima daryti vieno – atsisakyti imtis veiksmų, jei tavo interesams iškilo pavojus.

NATO veiksmus Ukrainoje ribotų Rusijos tiltas, jungiantis Krymą su Rusija. Jis apsunkina didesnių laivų judėjimą tarp Ukrainos uostų, įsikūrusių prie Juodosios ir Azovo jūrų. Rusijos gebėjimas rengti kibernetines atakas ir kurti sąmyšį skleidžiant dezinformaciją taip pat gali išprovokuoti NATO narių susiskaldymą.

Pagrindinė mintis: Rusijos meška silpna, bet vis dar kandžiojasi.

Situacijos sudėtingumas

Simuliacijoje dalyvavusios šalys derėjosi atsižvelgdamos į nacionalinius interesus. Iškilus mažiesiems aljansams, daugiašalės derybos skilo į mažesnes diskusijas. Pavyzdžiui, Turkija, kurios santykiai su Rusija gerėja, buvo taip linkusi susitaikyti su Maskva, kad valstybės narystė NATO tapo abejotina.

Kitoje spektro dalyje – Ukraina ir Rumunija, kurias baugina Rusijos agresija Juodojoje jūroje. Šios šalys nedelsdamos ėmėsi puolamųjų veiksmų. Tokios sąjungos ne visada matomos visam pasauliui. Jos apsunkina derybas, ypač tuomet, kai valstybės turi nederybinių tikslų.

Pagrindinė mintis: viskas ne visuomet yra taip, kaip atrodo, net ir vykstant deryboms. Pasistenkite išlikti lankstūs ir nepasikliaukite žiniasklaidos pranešimais apie kitos šalies interesus.

Įvykiai, įvykiai, įvykiai

Delegatai visai kaip realiame gyvenime turėjo stebėti vidaus naujienų srautą. Pasak vieno pranešimo, Rusija pradėjo mobilizaciją išgirdusi griežtus tam tikrų NATO narių pareiškimus, nutekėjusius derybų dieną. Keletą kartų diskusiją reikėjo pradėti nuo pradžių, nes atstovai pakeitė prioritetus ir strategijas.

Pagrindinė mintis: nuolat klauskite savęs, kaip tam tikri įvykiai paveiks jūsų ir kitų poziciją.

Aiškumas esant spaudimui

Tikėtina, kad Rusijos kariuomenė įsiverš ir visiškai okupuos Ukrainą per pusantros paros. NATO sąjungininkai turi dislokuoti sausumos karius arba rizikuoti ir užleisti teritoriją Maskvai. Dar vakar kankinusios problemos tapo mažiau svarbios, nes delegatai buvo priversti ieškoti kompromiso dėl bendrų veiksmų.

Pagrindinė mintis: sprendimai gali būti neapgalvoti tuomet, kai spiria laikas, bet spaudimas neretai padeda išsikelti aiškesnius tikslus. Derybininkai, kurie tai supranta, gali tuo pasinaudoti.

ES saugumas

Kol išgalvoti NATO tarybos nariai svarstė problemas, pamatėme, kaip ES tapo geopolitine veikėja, turinčia valstybės bruožų. ES narės, prieš įsipareigodamos imtis veiksmų saugumui gerinti (padedamos NATO), derėjosi tarpusavyje ir siekė aiškios pozicijos.

Vienas svarbus aspektas realiame pasaulyje yra Rusijai taikomos ES sankcijos. Beje, jos šiek tiek skiriasi nuo JAV sankcijų. Bendrija, įtraukusi Ukrainą į ES asociacijos sutartį, demonstruoja savo gebėjimą apsaugoti galią užsienyje.

Pagrindinė mintis: ES kuria Europoje savo geopolitinį ir saugumo vaidmenį, kuris gali turėti reikšmės NATO.

Jungtinės Karalystės situacija

Jungtinė Karalystė, kaip NATO narė, yra JAV ir paprastai švelnesnių ES pozicijų tarpininkė. Simuliacija parodė, kad po „Brexito“ Didžioji Britanija (nors šalis turi branduolinį ginklą) greičiausiai jausis įsprausta tarp JAV ir ES.

Pagrindinė mintis: „Brexito“ reikšmė Jungtinės Karalystės narystei NATO nusipelno daugiau dėmesio.

Pabėgėlių rizika

Per simuliaciją arčiau Rusijos esančioms NATO narėms, tokioms kaip Lenkija ir Vengrija, ypač daug nerimo kėlė tai, kad karo veiksmai Ukrainoje lems didelį pabėgėlių skaičių, o tai gali turėti rimtų pasekmių vidaus politikai.

Pagrindinė mintis: ne visada deramai atsižvelgiame į ryšį tarp kariuomenės ir žmonių saugumo.

Teigiami sprendimai

Kai BBC atliko panašią simuliaciją prieš keletą metų, Jungtinė Karalystė įsivėlė į branduolinį karą. Dabartiniai išgalvoti atstovai sugebėjo išvengti tokių baisių rezultatų, nes naudojosi turimomis atgrasymo priemonėmis. Jie derino mobilizaciją su pasiūlymais kalbėtis taip, kad Rusija atsitraukė. Nors buvo šiokio tokio karinio spaudimo, situaciją iš esmės sušvelnino dominuojančios šalys, tokios kaip JAV, ir ES taikinimo institucijos.

Pagrindinė mintis: per penktąsias aneksijos metines kovo 18-ąją NATO pakartojo savo nuomonę, kad Krymas – Ukrainos teritorija. Tuo metu Donbase toliau verda karo veiksmai. Padėtis Ukrainoje gali pasikeisti per naktį, nes šalyje vyksta prezidento rinkimai. Jei taip nutiks, NATO narės turės rinktis, nors Ukraina šiuo metu ir nėra Aljanso narė.

Simuliacijos dalyviai suprato: tarptautinės krizės akimirką negalima daryti vieno – atsisakyti imtis veiksmų, jei tavo interesams iškilo pavojus.