Taupymo politikos išvarginti suomiai renka parlamentą
Suo­mi­jo­je sek­ma­die­nį vyks­ta par­la­men­to rin­ki­mai, ku­riuo­se per­ga­lė ža­da­ma da­bar­ti­nei opo­zi­ci­jai dėl ne­pa­si­ten­ki­ni­mo val­dan­čių­jų cen­tro de­ši­nių­jų tau­py­mo po­li­ti­ka, o kraš­tu­ti­niai de­ši­nie­ji ir­gi ga­li su­stip­rin­ti sa­vo po­zi­ci­jas.

9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku atsidarius balsavimo apylinkėms Helsinkyje buvo ramu.

Į vienoje sostinės centre esančioje mokykloje įkurtą balsavimo apylinkę pirmosios savo balsus atiduoti atėjo trys jaunos moterys.

Suomijos įstatymai numato, kad rinkimų pareigūnai pirmojo rinkėjo turi paprašyti patvirtinti, jog balsadėžė yra tuščia, tada ji užrakinama, ir galima pradėti balsavimą.

Per savaitę trukusį išankstinį balsavimą prie balsadėžių atėjo rekordiškai daug – per 1,5 mln. suomių; tai yra daugiau kaip trečdalis rinkėjų.

Dviejose pagrindinėse Suomijos rinkėjų apklausose pirmauja kairiojo sparno socialdemokratai: už juos balsuoti žada apie 19 proc. rinkėjų.

Ši partija per savo kampaniją pasisakė prieš premjero Juhos Sipila ir jo finansų ministro, konservatyvios Nacionalinės koalicijos lyderio Petteri Orpo, taupymo politiką.

Tačiau kraštutinių dešiniųjų Suomių partija, vadovaujama radikalaus Europos Parlamento nario Jussi Halla-aho, pastaraisiais mėnesiais sulaukia vis daugiau palaikymo. Per rinkimų kampaniją šios partijos kandidatai ragino suomius „balsuoti už tam tikras sienas“.

Apklausos rodo, kad Suomių partija rinkimuose gali užimti antrą arba trečią vietą, tad ji gali suvaidinti svarbų vaidmenį kitoje vyriausybėje. Suomijoje vyriausybę paprastai formuoja trys arba keturios partijos.

Opozicinė Socialdemokratų partija žadėjo spręsti problemą, kad buvo staigiai apkarpytos viešosios išlaidos, kai šalies ekonomikai sunkiai sekėsi pakilti po 2008-ųjų krizės. Taupymo politika sukėlė didelį visuomenės susirūpinimą.

Ypač didelės parlamentarų kritikos sulaukė vyriausybės sprendimas apkarpyti lėšas švietimui.

„Žmonės sako, kad kai kur apkarpymų jau gana“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos komentatorė Sini Korpinen.

Populistų iškilimas

Vis dėlto rinkėjų apklausos rodo, kad socialdemokratų pozicijos pastarosiomis savaitėmis kiek nusilpo, ir jie vos keliais procentais lenkia Nacionalinę koaliciją ir Suomių partiją.

Dėl mąžtančio socialdemokratų populiarumo kai kurie kaltina partijos lyderio, buvusio profesinės sąjungos pirmininko 56-erių Antti Rinne, nesugebėjimą pritraukti daugiau jaunų rinkėjų.

Tuo metu augantis palaikymas Suomių partijai veikiausiai yra susijęs su nauja, iki šiol dar nebalsavusia, rinkėjų karta.

Populistinė partija savo kampanijoje ragino prieglobsčio suteikimo politika paremtą imigraciją sumažinti iki minimalaus lygio bei smerkė kitų partijų „klimato isteriją“ – pažadus imtis veiksmų dėl klimato kaitos.

Suomių partijos mitinge, surengtame rinkimų išvakarėse Helsinkio priemiestyje Miūrmekyje, susirinkusiųjų minia sveikino šios politinės jėgos lyderį J. Halla-aho.

„Jūs būsite kitas premjeras“, – tvirtino viena mitingo dalyvė.

Apklausos rodo, kad nė viena partija neturėtų surinkti daugiau kaip 20 proc. rinkėjų palaikymo, todėl gali būti, jog balsų, kuriuos surinks partijos, skirtumas bus labai mažas.

Dėl to valdančiosios koalicijos formavimo derybos gali būti itin sudėtingos. Be to, didžiosios partijos išreiškė rimtų abejonių dėl galimybės formuoti vyriausybę su Suomių partija, kuri dar labiau pakrypo į dešinę, kai 2017-aisiais prie jos vairo stojo J. Halla-aho.

Senstančios visuomenės spaudimas

Suomija susiduria su sparčiai senstančios visuomenės ir mažėjančio gimstamumo problema, tad klausimas, kaip išlaikyti finansavimą gerovės valstybei, kuri šalyje yra labai vertinama nacionalinė vertybė, buvo aktyviai svarstomas artėjant visuotiniams rinkimams.

Visgi socialdemokratai, žadantys švelninti taupymo politiką, gali susidurti su sudėtingomis ekonomikos sąlygomis: daug ekonomistų prognozuoja, kad Suomijos bendrojo vidaus produkto augimas artimiausiu metu lėtės.

Apklausų duomenimis, premjero Juha Sipila centristai į populiariausių partijų trejetą nepatenka./ Scanpix nuotrauka

Praėjusį mėnesį J. Sipila paleido savo ministrų kabinetą, nesugebėjus priimti socialinių ir sveikatos apsaugos reformų paketo.

Imigracija taip pat tapo populiaria rinkimų kampanijos tema, nors tik 6,6 proc. Suomijos gyventojų yra gimę užsienyje, todėl etniniu požiūriu ji yra vienalytiškiausia šalis Vakarų Europoje.

Kaip bebūtų, artėjant rinkimams staiga išaugo rinkėjų parama prieš imigraciją nusistačiusiai Suomių partijai, pasinaudojusiai virtine visuomenės dėmesį prikausčiusių atvejų, kai pernai gruodį įtariami imigrantai padarė lytinių nusikaltimų.

Rinkimų apylinkės Suomijoje veiks iki 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Pirmųjų rezultatų tikimasi prieš vidurnaktį.