Šokis su Putinu: kodėl Austrijos spec.tarnybos atsidūrė izoliacijoje
Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ir Ny­der­lan­dų spe­cia­lio­sios tar­ny­bos nu­sto­jo da­ly­tis ope­ra­ty­vi­ne in­for­ma­ci­ja su ko­le­go­mis iš Aus­tri­jos kontrž­val­gy­bos – Fe­de­ra­li­nės kons­ti­tu­ci­nės ap­sau­gos ir ko­vos su te­ro­riz­mu tar­ny­bos (BVT). Prie­žas­tis – ne­ri­mas, kad slap­ti duo­me­nys per aus­trus ga­li nu­te­kė­ti į Ru­si­ją.

Apie dviejų europinių valstybių sprendimą pristabdyti ryšius su Viena keičiantis „šnipinėjimo“ informacija, remdamasis šaltiniais specialiosiose tarnybose, pranešė austrų laikraštis „Der Standart“. Leidinio duomenimis, BVT direktorius Peteris Gridlingas, neseniai kalbėdamas teisme kaip liudytojas vienoje byloje, patvirtino, kad jo vadovaujama žinyba nedalyvauja darbiniuose Berno klubo pasitarimuose. Tai yra neformali Europos šalių žvalgybos tarnybų konferencija, kurios rėmuose būna tarpusavyje keičiamasi dominančiais duomenimis.

Netiesioginiu įrodymu, kad Austrijos kontržvalgybininkai atsidūrė tam tikroje izoliacijoje nuo kitų Europos šalių, „Der Standart“ nuomone, gali būti faktas, kad BVT nežinojo apie Brentonas Tarrantas buvimą kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse, taip pat ir Austrijoje. Šis Australijos pilietis šių metų kovo 15 dieną dvejose Naujosios Zelandijos mečetėse nušovė 50 žmonių. Po poros valandų, kai BVT pareiškė, jog neturi duomenų apie tai, kad užpuolikas kada nors yra buvęs Austrijoje, vietinėje žiniasklaidoje pasirodė jo nuotraukos iš tos kelionės.

Austrijos vyriausybėje dalyvauja dešinioji populistinė Laisvės partija, su Rusijos valdžia palaikanti „ypatingus“ ryšius.

„Ypatingi“ Laisvės partijos ryšiai

Tiesa, kol kas informacijos mainus su Austrija visiškai nutraukė tik Britanija ir Nyderlandai, šios šalys, „Der Standart“ nuomone, yra šalys, labiausiai nerimaujančios dėl Rusijos specialiųjų tarnybų aktyvumo Europoje. Kaip priežastis nurodoma tai, kad Austrijos vyriausybėje dalyvauja dešinioji populistinė Laisvės partija, su Rusijos valdžia palaikanti „ypatingus“ ryšius. 2016 metais, kai ši partija dar nebuvo valdančioje koalicijoje, su partija „Vieningoji Rusija“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Dėl į Maskvą važiavo Laisvės partijos lyderis Heinzas-Christianas Strache'as ir jo bendražygiai.

Pasitikėjimo tarp austrų Laisvės partijos ir Kremliaus lygį parodė praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Rusijos prezidento Vladimiro Putino dalyvavimas Austrijos užsienio reikalų ministrės Karin Kneissl vestuvėse. Nors ši ministrė formaliai yra nepartinė, į vyriausybę ją delegavo Laisvės partija. Per tas vestuves V. Putinas vokiškai sakė tostą ir net šoko su jaunąja K. Kneissl.

Ypatingo dėmesio sulaukia dar vienas austrų Laisvės partijos atstovas – dabartinis vidaus reikalų ministras Herbertas Kicklis. Pagal savo pareigas būtent jis kuruoja BVT, o ministro santykiai su kontržvalgybininkais – sudėtingi. Kaip svoboda.org pasakojo Europos kraštutinių dešiniųjų partijų ir judėjimų ekspertas, Vienos universiteto profesorius Antonas Šechovcovas, pernai ministras H. Kicklis organizavo policijos reidą ir kratas BVT biure. „Tada buvo išimti dokumentai, susiję su kraštutinių grupių stebėjimu nuo 2006 metų. Tai iššaukė daug klausimų, ypač turint galvoje, kad Laivės partijos viduje yra įvairių grupių, o kaip tik H. Kicklis priklauso radikaliai dešinei. Kartu jis yra vienas ir pagrindinių Laisvės partijos ideologų ir polittechnologų.“

Austrijos vadovai: kancleris, konservatyvios Liaudies partijos lyderis Sebastianas Kurzas ir vicekancleris, Laisvės partijos lyderis Heinzas-Christianas Strache

Skeptiškas Rusijos atžvilgiu

– Ar pritariate Austrijos žurnalistų versijai, kad pagrindinė dalinės izoliacijos, į kurią pateko austrų kontržvalgyba, priežastimi tapo Laisvės partijos bendradarbiavimas su Maskva?

– Laisvės partijos ir „Vieningosios Rusijos“ bendradarbiavimo sutartis – simbolinis žingsnis. Ši Austrijos partija su įvairiais Rusijos subjektais bendradarbiauja mažiausiai nuo 2008 metų. Rusija tikėjosi, kad Laisvės partijos kandidatas Norbertas Hoferis laimės 2016 metų prezidento rinkimus, ir tai bus prestižiška. Tačiau problema ta, kad N. Hoferis nelaimėjo. Tačiau sutartį vis vien pasirašė. Ši sutartis tapo priežastimi, kad kai kurios Europos šalių specialiosios tarnybos atvėso nuo savo austrų kolegų. Apie tai gandai sklandė seniai. Tačiau man žinoma, kad bendradarbiavimo pristabdymas neliečia vienos svarbios srities – kovos su islamišku radikalizmu ir terorizmu.

Tiesa, dėl Rusijos temos yra dar vienas svarbus dalykas. H. Kicklis, taip grubiai įsikišęs į BVT reikalus, iš tiesų – visai ne prorusiškas politikas. Priešingai, jo požiūris į Rusiją labai skeptiškas, tai susiję su jo radikaliomis dešinosiomis pažiūromis.

Beje, H. Kicklis į Maskvą nevažiavo, bendradarbiavimo su „Vieningąja Rusija“ nepasirašinėjo, ten buvo kiti žmonės. Vienas jų – atsakingas už prorusišką Laisvės partijos posūkį.

Požiūris, kad palaikyti ryšius reikia su visais, taip pat ir Rusija, būdingas ne tik šiai partijai, bet visiems Austrijos politikams. O bendradarbiavimas pirmiausia suvokiamas kaip ekonominis. Daugelis Austrijos politikų norėtų atkurti kooperaciją su Rusija iki tokios apimties, kokia buvo iki ES sankcijų Kremliui.

Vienos universiteto profesorius Antonas Šechovcovas. / svoboda.org nuotrauka

Iniciatorė nebūtų

– Prieš keletą mėnesių Austrijoje buvo karininkas, kurį apkaltino daugiamečiu šnipinėjimu Rusijai. Dėl to kilo nors ir nelabai didelis, bet pastebimas skandalas. Kaip tai atrodo Kremliui palankios Vienos politikos kontekste?

– Šį šnipą nustatę ne patys austrai. Jis buvo suimtas, gavus informacijos iš Vokietijos kolegų. Tam tikra prasme tai yra žaidimas, nes gerai žinoma, kad visi šnipinėja visus. Austrai žaidimą sužaidė taip, kad kancleris atliko „blogo policininko“ vaidmenį, pasakęs piktą kalbą, kaip negerai šnipinėti. O Austrijos prezidentas – „gero policininko“, pasakęs kažką panašaus, kad šnipinėja ne tik rusai. Manau, daug svarbiau, kad Austrija neprisijungė prie Vakarų šalių akcijos, susietos su Skripalių byla, išsiųsti iš šalies Rusijos diplomatus.

– Piešiate Austrijos vaizdą kaip silpnos grandies Europos šalių, 2014 metais nusprendusių pasipriešinti Kremliaus politikai, kuri joms nepatiko, ir daro tai iki šiol?

– Taip nesakyčiau. Austrija niekada nekėlė abejonių dėl Europos šalių konsensuso Rusijos politikos atžvilgiu. Ir tikrai netaps sankcijų atšaukimo iniciatore. Užsienio politikoje Austrija daugiausia seka Vokietiją. Austrijos politikai dėl santykių su Rusija galbūt norėtų grįžti prie „business as usual“ (įprastų reikalų, įprastos padėties), bet negali. Jeigu būtų kokia nors didelė valstybių koalicija, siekianti nuimti sankcijas Rusijai, Austrija galėtų prie jų prisijungti. Tačiau pirmoji nepuls to daryti.

Lietuva tai irgi patyrė

2011 metų vasarą Austrijos prorusiškumą patyrė ir Lietuva. Kaip rašė , nepaisydama tarptautinės teisės principų ir europinio solidarumo, Austrija paleido įtariamąjį Sausio 13-osios byloje Michailą Golovatovą. Lietuvoje tai sukėlė pasipiktinimo audrą. Krašto politikai ir Generalinė prokuratūra (GP) apgailestavo dėl tokio Austrijos žingsnio ir pareiškė nuomonę, kad jį žengiant neapsieita be Rusijos „pagalbos“.