Rusijos politikai skaičiuoja, kokią sąskaitą už Krymą pateikti Ukrainai
Tuo me­tu, kai Ukrai­na vie­ną po ki­to lai­mi tarp­tau­ti­nius teis­mus dėl nuo­sto­lių, ku­rie bu­vo pa­tir­ti, kai Ru­si­ja anek­sa­vo Kry­mą, Mask­vos po­li­ti­kai fan­ta­zuo­ja, kad tai Ukrai­na sko­lin­ga dėl Kry­mo, nes su­by­rė­jus So­vie­tų Są­jun­gai pu­sia­sa­lis li­ko jai, o ne ati­te­ko Ru­si­jai.

Rusijos Valstybės Dūma sudarė darbo grupę, kad „įvertintų žalą, kurią Krymui padarė Ukraina“. Šios idėjos autorius – Dūmos vadovas Viačeslavas Volodinas. Per pirmą posėdį, kaip rašo BBC, deputatai svarstė, kiek pinigų galėjo atsieiti 2014 metais aneksuotas Krymas, jei po Sovietų Sąjungos jis iškart būtų atitekęs Rusijai. Vienas iš Dūmos narių paskaičiavo, kad tai būtų daugiau pusantro trilijono rublių.

Rengiamasi gilintis į Krymo regiono BVP dinamiką, žmonių gyvenimo trukmė, infrastruktūros būklė, pagal Rusijos ir Ukrainos duomenis palyginti, kiek nepakankamai apkrautos buvo Krymo įmonės.

Svarstomas ir variantas, kad derėtų lyginti, ne Krymo ir kitų Ukrainos regionų biudžetus, o pusiasalio ir Rusijos subjektų biudžetus.

Neva nuostoliams įvertinti siūloma naudotis tikslinių programų, kurios įgyvendinamos Rusijoje, duomenimis.

Į nuostolius taip pat norima įskaičiuoti pinigus, kuriuos Rusija mokėjo Ukrainai už Juodosios jūros laivyną buvimą Sevastopolyje.

Ukraina taip pat įvertino žalą dėl Krymo aneksijos.Tarkime, 2017 metais Teisingumo ministras Pavelas Petrenka teigė, kad išankstiniu vertinimu tai būtų apie 100 milijardų dolerių.

Rusijos parlamentarai dar nenusprendė, su kuo lyginti gautus rezultatus. Šiuo metu jie turi skirtingas nuomones. Vienas siūlymas toks: esą reikėtų išsiaiškinti koks buvo Krymo ir Sevastopolio finansavimo vaizdas, lyginant su kitais Ukrainos regionais. Kita nuomonė – neva derėtų skaičiuoti nuostolius ne tik iki 2014 metų Rusijos Krymo aneksijos, bet ir įvertinti praradimus dėl Ukrainos „blokados“, kurią rengė ukrainiečių aktyvistai po aneksijos.

Rusijos politikai laikosi pozicijos, kad sovietmečiu Krymas Ukrainai buvo perduotas neteisėtai. Todėl Ukraina ir turi Rusijai mokėti „praradimo nuostolius“.

Krymo pakrantė ir kyšulys prie Sevastopolio. / Reuters/Snapix nuotrauka

Ukraina savo kainą jau pasakė

Ukraina taip pat įvertino žalą dėl Krymo aneksijos.Tarkime, 2017 metais Teisingumo ministras Pavelas Petrenka teigė, kad išankstiniu vertinimu tai būtų apie 100 milijardų dolerių.

Po Krymo aneksijos Ukrainos valdžia ir verslas inicijavo keletą teismo procesų tarptautinėse struktūrose. Kai kurios jau priėmė tam tikrus sprendimus. Vienas tokių – 2019 metų arbitražinis Hagos tribunolas priėmė nutartį dėl „Naftogaz“ ieškinį, kuriuo siekiama iš Rusijos išsireikalauti kompensaciją už prarastus aktyvus Kryme. Kompanija vertina, kad patyrė 5 milijardų dolerių nuostolių. Teismo sprendimas palankus Ukrainai, bet dar negalutinis, pranešė „Naftogaz“. Kompensacijos suma gali būti nustatyta 2019 metų pabaigoje – 2020 metų pradžioje. Rusijos teisingumo ministerija pareiškė, kad Maskva šio sprendimo nepripažįsta, nes jis dalinis, o Hagos arbitražas neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčus tarp „Naftogaz“ ir Rusijos.

2018 metų gegužę arbitražinis Hagos teismas buvusiam „Privatbank“ valdybos pirmininkui ir kelioms kompanijoms, tarp kurių yra Ukrainos oligarcho Igorio Kolomoiskio struktūrų, priteisė 159 milijonus dolerių. Ieškovai tvirtino, kad Rusija turi sumokėti kompensaciją už Krymo aktyvų eksproprijavimą. Rusija Hagos arbitražo jurisdikcijos nepripažįsta ir dėl šio ieškinio.

2019 metų vasarį Hagos arbitražas priėmė „Privatbank“ palankų sprendimą ginče su Rusija. Žalos atlyginimo klausimas – bankas reikalauja vieno milijardo dolerių – bus sprendžiamas vėliau. Analogiškas sprendimas buvo priimtas dėl Belkeko oro uosto I. Kolomoiskio ieškinio Rusijai.

Ieškinį prieš Rusiją laimėjo ir Ukrainos „Ooščadbank“. Paryžiaus arbitražo teismas priėmė sprendimą bankui kompensuoti dėl Krymo aneksijos patirtus nuostolius: 1,3 milijardo dolerių plius procentai, skaičiuojami nuo nutarties dėl kompensacijos priėmimo. Tačiau Rusija nepripažino ir šio tarptautinio arbitražo sprendimo.

Su Rusija bylinėjasi ir „Ukrnafta“, Kryme netekusi degalinių tinklo. Kompanija padavė ieškinį tarptautiniam arbitražiniam teismui Ženevoje. Rusija bandė ginčyti jurisdikciją, bet 2018 metų spalį Šveicarijos aukščiausiasis teismas patvirtino „Ukrnaftos“ kreipimosi teisėtumą. Kompanija kompensaciją vertina 50 milijonais dolerių.

Kai kurios Ukrainos struktūros tik pradėjo kompensacijų už prarastus Krymo aktyvus. Valstybinė kompanija „Ukrenergo“ nutarė bylinėtis su Rusija dėl prarastos energetinės infrastruktūros Kryme. Dar viena energetikos kompanija – grupė DTEK, priklausanti Rinato Achmetovo holdingui, ieškinį prieš Rusiją padavė į Tarptautinį arbitražinį Hagos teismą. Dėl to, kad prarado „Krymenergo“, kompanija skaičiauoja „šimtus tūkstančius dolerių nuostolių“.