Rumunija šliejasi prie euroskeptikų stovyklos
Ru­mu­ni­jos val­dan­čio­sios So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos ly­de­riai skel­bia­si esan­tys at­si­da­vę Eu­ro­pos Są­jun­gos rė­mė­jai. Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu, ar­tė­jant Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mams ge­gu­žę, jų re­to­ri­ka Briu­se­lio at­žvil­giu pik­ta kaip nie­ka­da.

Kaip rašo Europos naujienų portalas „Politico“, euroskeptiški politikų pareiškimai išryškino Rumunijos politikos skiltį: dalis įtakingų Socialdemokratų partijos (SDP) veteranų pereina į buvusio ministro pirmininko Victoro Pontos įsteigtą naują partiją „Pro Romania“, kuri prisistato kaip vienareikšmiškai proeuropietiška.

Kurią kryptį pasirinks Liviu Dragneos vadovaujami socialdemokratai, padėję išsiderėti šalies narystės Europos Sąjungoje (ES) sąlygas, svarbu ne vien Rumunijai. Jeigu Bukareštas prisidės prie tokių ES kritikų kaip Budapeštas ar Varšuva, gali pakisti viso bloko politinė pusiausvyra.

Jeigu Bukareštas prisidės prie tokių Europos Sąjungos kritikų kaip Budapeštas ar Varšuva, gali pakisti visos Bendrijos politinė pusiausvyra.

Rumunijos socialdemokratai nepaiso Briuselio kritikos dėl teisės viršenybės principų nesilaikymo ir korupcijos. Tai kelia įtampą ir Europos socialistų partijos (ESP) – viso žemyno centro kairiųjų partijų aljanso – viduje.

Socialdemokratų gretos retėja

Rumunijos socialdemokratų gretos aižėja jau kelis mėnesius. Konfliktas pasiekė kulminaciją sausį, kai Europos regioninės politikos komisarė Corina Cretu nusprendė po beveik 30 metų narystės SDP pereiti į V. Pontos vadovaujamą partiją „Pro Romania“ ir siekti vietos EP kaip jos narė.

Pastaraisiais metais SDP ne kartą kaltino C. Cretu kenkiant šalies interesams, ypač kai ši nurodydavo, kad Rumunija netinkamai naudoja ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšas. Komisarė tikino pavargusi nuo tokių atakų, nukreiptų asmeniškai prieš ją.

2017 metais iš SDP pašalintas „Pro Romanios“ įkūrėjas V. Ponta savo partiją pristato kaip vienintelį tikrai proeuropietišką pasirinkimą socialdemokratinių pažiūrų rumunams. Pasak jo, SDP išvirto į populistų, nacionalistų ir demagogų partiją.

C. Cretu pavymui į „Pro Romanią“ perėjo ir daugiau SDP narių, įskaitant buvusį ministrą pirmininką Mihai Tudose, parlamentarus, senatorius, kadenciją baigusius ministrus. Keli Rumunijos liberalų partijos ALDE, kuri šiuo metu sudaro koaliciją su valdančiaisiais socialdemokratais, atstovai taip pat prisidėjo prie V. Pontos komandos.

SDP šalininkai mano, kad į priešininkų stovyklą perėję socialdemokratai pernelyg jautriai sureagavo į partiją kamuojančias bėdas. Rumunijos senato socialdemokratų lyderis Serbanas Nicolae palygino partiją su namu, iš kurio nėra reikalo bėgti dėl nedidelių problemų. Esą „sunku patikėti, kad kiekvienas skubėtų ieškoti naujo būsto, jei kas nors išteptų jūsų namo sienas ar išdaužytų langus“. Be to, S. Nicolae nesutinka, jog SDP priešinasi pagrindinėms ES vertybėms, ir tokius teiginius vadina propaganda.

Griežta kritika

Rumunija, kuri šį pusmetį pirmininkauja ES Tarybai, pastaraisiais mėnesiais sulaukia vis griežtesnės Europos Komisijos ir EP kritikos. Briuselio manymu, valstybė prastai kovoja su korupcija ir keliauja tokiu pat laisves varžančiu keliu kaip Lenkija bei Vengrija.

Kritikai tiek pačioje Rumunijoje, tiek užsienyje kaltina SDP bandant pakeisti teisės aktus taip, kad teismai taptų labiau priklausomi nuo politikų, o korupcija apkaltinti pareigūnai, įskaitant įtakingus SDP narius, tokius kaip L. Dragnea, išvengtų teisingumo.

Neseniai Rumunijos socialdemokratų vyriausybė pradėjo tarptautinę kampaniją prieš vieną savo šalies piliečių – buvusią kovos su korupcija vadovę Laurą Codrutą Kovesi. SDP siekia sukliudyti jai tapti ES vyriausiąja prokurore.

Valdančiosios SDP pirmininkas L. Dragnea negali tapti premjeru, nes yra lygtinai nuteistas. Tačiau jis vis tiek laikomas tikruoju vyriausybės vadovu. Nemaža dalis Rumunijos socialdemokratų nerimauja, kad L. Dragnea suka šalies vairą antieuropietiška kryptimi, naudinga jo asmeniniams interesams. V. Ponta yra minėjęs, jog SDP „užgrobė lyderiai, kuriems politika tėra būdas praturtėti ir išvengti teisingumo“.

Politiniai zigzagai

Pastaraisiais mėnesiais L. Dragnea blaškosi tarp simpatijų ES ir Europos socialistų partijai bei noro nuo jų atitolti. Gruodžio mėnesį politikas nedalyvavo Lisabonoje vykusiame ESP suvažiavime. Vėliau surengtoje SDP konferencijoje tokį savo sprendimą jis paaiškino taip: „Jokiu būdu neleisiu būti fotografuojamas šalia mano valstybei kenkiančių žmonių. Suprantu, kad priklausome politinei šeimai, kuri nenori mums padėti, bet galėtų bent jau išklausyti.“ Tokius pirmininko žodžius palydėjo kurtinamos ovacijos.

Tačiau apsilankęs kitame ESP suvažiavime Madride L. Dragnea tvirtino esąs labai proeuropietiškas. Tiesa, po kelių dienų pakartojęs šį teiginį jis pridūrė: „Prie ES prisidėjome siekdami geresnio gyvenimo, daugiau laisvės, o ne tam, kad grįžtume į baimės ir teroro sistemą. Viskas, ką sakome ir darome, kritikuojama, puolama, blokuojama, o tai, ką sako kiti, t. y. visiškas melas, priimama kaip savaime suprantamas dalykas.“

SDP priklausanti Rumunijos ministrė pirmininkė Viorica Dancila kalba panašiai. Premjerė apkaltino Vakarų Europos lyderius, kritikuojančius jos vyriausybę dėl korupcijos, taikant dvejopus standartus.

Kiti SDP politikai nusitaikė į Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį. Pavyzdžiui, vasarį parlamentaras Liviu Plesoianu pareiškė, kad J.– C. Junckeris yra „apsišaukėlis“, tad ES turėtų gėdytis tokio Komisijos pirmininko.

SDP narys ir buvęs Europos reikalų ministras Viktoras Negrescu mano, jog nesutarimus partijoje labiau lemia asmeniniai skirtumai, o ne požiūris į ES politiką. Pasak jo, visa partija nėra nusistačiusi prieš Bendriją, tačiau dalis politikų savanaudiškais tikslais vartoja euroskeptišką retoriką. Kiti tuo naudojasi ir bando demonizuoti priešingos pakraipos partijas.

Rūpesčiai dėl rinkimų

Kad ir kokios būtų konflikto priežastys, EP rinkimuose Rumunijos socialdemokratams gali kilti problemų. Prognozuojama, kad jie gaus apie 26 proc. rumunų balsų. Per praėjusius EP rinkimus už SDP sąrašą balsavo daugiau kaip 37 proc. Rumunijos rinkėjų.

O V. Pontos vadovaujamos „Pro Romanios“ šansai kur kas prastesni. Jo partija, kaip spėjama, negaus nė 10 proc. balsų. V. Pontos kritikai teigia, jog šis politikas ne ką doresnis už buvusius kolegas: prieš kelerius metus turėjo atlaikyti kaltinimus korupcija, be to, kaip įtariama, nuplagijavo savo disertaciją.

Šį mėnesį L. Dragnea paskelbė, kad SDP „pasirūpins“ savo buvusiais nariais, perbėgusiais į „Pro Romanią“. Toje partijoje, anot jo, pilna masonų ir KGB agentų.

L. Dragneos retorika verčia spėlioti, kad galbūt naujame Europos Parlamente SDP šliesis prie euroskeptikų bloko. Praėjusį mėnesį Rumunijos žiniasklaida pranešė, jog Italijos dešiniųjų populistų lyderis Matteo Salvini SDP vadovybei neseniai atsiuntė pagyrų kupiną laišką.

Vis dėlto toks socialdemokratų žingsnis būtų rizikingas. Rumunijos elektoratas yra labai proeuropietiškas. Gruodžio mėnesį paskelbtais Eurobarometro apklausos duomenimis, 52 proc. rumunų teigiamai vertina ES – tai vienas geriausių rezultatų Bendrijoje.