Paryžiaus Dievo Motinos katedra: ilgi lėto griuvimo metai baigėsi katastrofa
Vie­nu gar­siau­sių pa­sau­ly­je ar­chi­tek­tū­ros še­dev­ru ža­vė­jo­si mi­li­jo­nai ti­kin­čių­jų, tu­ris­tų ir ži­no­ma par­yžie­čių. Ta­čiau ka­ted­ra be­si­rū­pi­nan­tys spe­cia­lis­tai tei­gia, kad ne­pai­sant vi­suo­ti­nės mei­lės, jos būk­le blo­gai rū­pin­ta­si il­gus de­šimt­me­čius.

Kaip rašo thelocal.fr, paveldosaugininkai seniai kalbėjo apie grėsmes blogai prižiūrimai katedrai. Laiko, aplinkos užterštumo ir klimato palikti randai, anot thelocal.fr, būtų sudaužę Victoro Hugo širdį. Paryžiaus Dievo Motinos katedra apverktinoje būklėje buvo gerokai iki vakarykščio gaisro.

Bokštų dvynių ir milžiniškų vitražų puošiamą šedevrą viduramžių meistrai statė daugiau nei 100 metų. Šiandien jų darbų žavisi po 14 milijonų turistų per metus.

Prancūzijos vyriausybė pastaraisiais metais katedros tvarkymo darbams skyrė po 2 milijonus eurų per metus, tačiau ši suma buvo aiškiai per menka ir problemų sąrašas kasmet ilgėjo. Dabar, po vakarykščio gaisro, ši suma atrodys visiškai nereikšminga, palyginti su tuo, kiek kainuos katedros atstatymo darbai. Pasak thelocal.fr, Paryžiaus Dievo Motinos katedra tiesiog per ilgai nesulaukė dėmesio.

Kaip leidiniui sakė viduramžių specialistė Claude Gauvard, parašiusi knygą apie XII amžiaus gotikos šedevrą, nors Paryžiaus Dievo Motinos katedros kultūrinė reikšmė buvo neišmatuojama, katedra toli gražu ne visada sulaukdavo deramos priežiūros.

Ji taip pat kritikavo menką finansavimą ir dar gerokai prieš pirmadienio gaisrą baisėjosi pastato būkle: „Darbai galiausiai prasidėjo, tačiau jau kiek per vėlai. Nuėjau prie smailės pagrindo ir pamačiau, kad kai kurios plytos išklibo iš vietos ir jas prilaikė tik metalinis tinklas“.

Prancūzijos vyriausybė pastaraisiais metais katedros tvarkymo darbams skyrė po 2 milijonus eurų per metus, tačiau ši suma buvo aiškiai per menka ir problemų sąrašas kasmet ilgėjo.

Katedros fasadą šimtmečius veikė įvairiausi ardantys veiksniai – laikas, rūgštingi lietūs, aplinkos užterštumas ir kiti.

Kaip pažymi thelocal.fr, 2017 metais pranešta apie tai, kad nulūžo kai kurių pastato fasadą puošiančių gargulijų skulptūrų galvos. Jos tuo metu „laikinai“ pritvirtintos plastikinių lietvamzdžių gabalais. Kitose vietose, kur apgriuvo baliustrada, ji buvo tiesiog padengta medžio plokštėmis.

Apgailėtinoje būklėje jau ilgą laiką buvo ir didžiojo vitražo rėmai. Nulūžusios puošybos detalės paprastai būdavo tiesiog sandėliuojamos ir laukė vėlesnių darbų. 93 metrų medinei, švino lakštais dengtai smailei taip pat verkiant reikėjo remonto. Vakarykščio gaisro ši 250 tonų sverianti konstrukcija jau neišlaikė.

Paryžiaus Dievo Motinos katedra besirūpinantys miestiečiai ir kiti entuziastai jau daug metų įtikinėjo šalies valdžią, kad katedrą būtina remontuoti. Nesulaukę tinkamo finansavimo tėvynėje, jie kreipėsi pagalbos į mecenatus JAV. 2017 metais į amerikiečius kreipėsi ir prancūzų bažnyčia, prašydama finansuoti katedros, „kuria jie (amerikiečiai) taip žavisi“, remonto darbus.

Kaip tuo metu tvirtino vienas iš katedros gelbėtojų Andre Finot, jau tada darbų buvo susikaupę maždaug 30 metų į priekį, o jų kaina siekė 150 milijonų eurų. Pasak kito katedros gelbėjimo entuziasto Michelio Picaud, amerikiečiai noriai atsiliepė į prancūzų pagalbos prašymus ir aukojo pinigus specialiam labdaros fondui.

Kaip rašo thelocal.fr, po katastrofa virtusio gaisro, Prancūzija turėtų galiausiai suvokti Paryžiaus širdimi laikomo pastato svarbą.