Paaiškino, kodėl leido suimti Julianą Assange'ą
Vy­riau­sy­bių pa­slap­tis vie­ši­nan­čio tink­la­pio „Wi­ki­Leaks“ įkū­rė­jas Ju­lia­nas As­san­ge'as gy­ven­da­mas Ek­va­do­ro am­ba­sa­do­je Lon­do­ne mė­gi­no šni­pi­nė­ti už­sie­nio ša­lis ir kiš­tis į jų vi­daus rei­ka­lus, pir­ma­die­nį par­eiš­kė ek­va­do­rie­čių pre­zi­den­tas Le­ni­nas Mo­re­no.

„Deja, iš mūsų teritorijos ankstesnės Ekvadoro vyriausybės leidimu (J. Assange'ui) ekvadoriečių ambasadoje Londone buvo suteikta galimybė kištis į kitų šalių procesus“, – sakė L. Moreno laikraščiui „The Guardian“.

Jis pabrėžė, jog Kitas negalėjo leisti, kad jo diplomatinė atstovybė taptų „šnipinėjimo centru“.

Anot L. Moreno, tokia veikla „pažeidžia prieglobsčio suteikimo sąlygas“. Valstybės vadovas nurodė, kad sprendimas nebeteikti 47 metų australui prieglobsčio buvo priimtas laikantis tarptautinės teisės normų.

„Bet kokį mėginimą destabilizuoti (demokratinius procesus kitose šalyse) Ekvadoras laiko smerktinu elgesiu, nes esame suvereni valstybė ir gerbiame kiekvienos šalies politiką“, – pabrėžė prezidentas.

Jis pridūrė gavęs garantijų iš Didžiosios Britanijos, kad J. Assange'as nebus išduotas kuriai nors šaliai, kur jam grėstų mirties bausmė.

Šiuo metu „WikiLeaks“ įkūrėjas kalinamas Londone ir laukia bausmės už paleidimo už užstatą taisyklių pažeidimą 2012 metais, kai jis gavo prieglobstį Ekvadoro ambasadoje Jungtinėje Karalystėje, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją.

J. Assange'as buvo suimtas praėjusį ketvirtadienį po to, kai Ekvadoras jį išprašė iš ambasados. Dabar jis priešinasi ekstradicijai į Jungtines Valstijas dėl daugybės slaptų dokumentų paviešinimo per „WikiLeaks“.

Australų žurnalistas visuomet neigė jam metamus kaltinimus dėl lytinio užpuolimo ir išžaginimo Švedijoje. Senatis pirmoje byloje sukako 2015 metais, o antroji byla 2017 metais buvo nutraukta, tačiau auka dabar prašo atnaujinti bylą.

Jeigu Stokholmas pateiks oficialų ekstradicijos prašymą, JK vyriausybė turės spręsti, ar tokį prašymą svarstyti prieš ar po Jungtinių Valstijų prašymo.