Naujas Rusijos antirekordas: kas penktas rusas norėtų emigruoti
Kaip pra­ne­ša ne­wsru.com, penk­ta­da­lis ru­sų no­rė­tų emig­ruo­ti, jei pa­si­tai­ky­tų to­kia ga­li­my­bė. Tai ro­do ame­ri­kie­čių agen­tū­ros „Gal­lup“ at­lik­ta apk­lau­sa.

Per pastaruosius 10 metų, kai „Gallup“ vykdo tokias apklausas, norinčiųjų emigruoti niekada nebuvo tiek daug. 2014 metais gyventi kitose šalyse norėjo 7 procentai rusų, 2017 – 9 procentai, o pernai – 17 procentų.

Emigraciją mieliausiai renkasi jaunimas: 2018 metais apie tai mastė 44 procentai 15 – 29 metų rusų. 30 – 45 metų respondentų tarpe tokių buvo 22 procentai. 46 – 60 metų amžiaus gyventojų tarpe apie emigraciją galvojo 9 procentai apklaustųjų.

40 procentų emigruoti norinčių rusų rinktųsi ES valstybes, o 16 procentų mieliau emigruotų į JAV ir Kanadą. Tarp rusams labiausiai patikusių šalių pirmą vietą užėmė Vokietija (15 procentų) ir JAV (12 procentų). Japoniją, Kanadą ir Ispaniją rinktųsi po 5 procentus respondentų, o Prancūziją – 4 procentai.

Emigraciją norintys rinktis rusai nėra patenkinti Vladimiro Putino valdymu. Tokių buvo tik 12 procentų, o nepatenkintųjų – 40 procentų. Panašiai respondentai atsakinėjo ir pernai.

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad iki 2050 metų Rusijos gyventojų skaičius sumažės 8 procentais, tačiau „Gallup“ įspėja, kad emigrantiškoms nuotaikoms plintant toliau šį skaičių gali tekti padidinti.

Tuo metu Rusijos visuomenės nuomonės apklausų agentūros „Levada-Centr“ duomenys rodo priešingą rekordą: 61 procentas respondentų pareiškė, kad tikrai nenorėtų gyventi užsienyje. Tai geriausias rodiklis per pastaruosius 7 metus.

Daugybė rusų gyvena taip skurdžiai, kad net neįsivaizduoja, kaip galėtų emigruoti.

Visgi, rašo newsru.com, ekspertai siūlo nesidžiaugti palankesniais rusiškų apklausų duomenimis. Anot jų, daugybė rusų gyvena taip skurdžiai, kad net neįsivaizduoja, kaip galėtų emigruoti ir apie tokį pasirinkimą apskritai nemąsto.

Apklausos duomenimis, 27 rusų, pareiškusių, kad norėtų gyventi taip, kaip vidutinė europiečių šeima, taip pat norėtų emigruoti. Tarp tų, kurie lygina savo pragyvenimo lygį su „pačiu primityviausiu“, emigruoti norėtų 18 procentų. Kas penktas rusas turi giminaičių arba draugų, kurie emigravo per pastaruosius 2 – 3 metus.

Politiškai aktyvesni rusai taip pat labiau linkę emigruoti (24 procentai prieš 14), nei tie, kurie save laiko apolitiškais. Be to, apklausos parodė, kad rusų jaunimas rečiau veržiasi gyventi užsienyje, nei jauni ukrainiečiai arba baltarusiai. Nemažai jaunų rusų vis dar jaučiasi didžios valstybės dalimi ir jiems „nereikia nieko svetimo“.

Prieš kurį laiką emigracijos iš Rusijos mastus tyręs leidinys „Projekt“ padarė išvadą, kad oficiali statistika rodo kelis kartus mažesnius skaičius, nei yra iš tikrųjų. Tačiau, pažymi newsru.com, oficiali statistika taip pat neguodžia: vien 2017 metais iš Rusijos išvyko 377 tūkstančiai žmonių – daugiausiai per pastaruosius 5 metus ir 3 kartus daugiau nei 2012 metais. Iš viso per Vladimiro Putino trečiąją kadenciją emigravo 1,7 milijono rusų.

„Projekt“ palygino šiuos skaičius su kitų šalių, gavusių rusų prašymus apsigyventi, statistika. 2016 metais, Rusijos statistikos tarnyba teigė, kad į Vokietiją išvyko 4694 rusai. Tuo metu Vokietijos žinybos skelbia apie 24 983 imigrantus iš Rusijos.

Atitinkamai, palyginus oficialią Rusijos ir kitų šalių statistiką, paaiškėjo, kad į JAV išvyko 9 kartus daugiau rusų, į Čekiją – 12 kartų, o į Vengriją – 14 kartų.

Anot „Projekt“ tyrimo, 2017 metais kitos šalys iš Rusijos priėmė 10,6 milijono persikėlėlių, o tai – 7 procentai Rusijos gyventojų. Aktyviau už rusus migruoja tik indai ir meksikiečiai. Emigracijos tempais Rusija aplenkė net Kiniją, iš kurios tais pačiais metais išvyko 9,9 milijonai žmonių. Dauguma 2017 metais išvykusių rusų – jaunesnis nei 34 metų.

Paklausti, kodėl nori emigruoti, 40 procentų respondentų nurodė geresnes gyvenimo sąlygas užsienyje ir nestabilią ekonominę padėtį tėvynėje. Kas aštuntas nurodė, kad nebeapsikenčia su valdininkų savivale.