Italai susiviliojo naujuoju Kinijos šilko keliu
Ki­ni­jos pre­zi­den­tas ir Ita­li­jos mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Ro­mo­je pa­si­ra­šė svar­bų dvi­ša­lį su­si­ta­ri­mą dėl inf­ras­truk­tū­ros pro­jek­tų. Ita­li­jos są­jun­gi­nin­kus Va­ka­ruo­se toks žings­nis glu­mi­na ir šiek tiek ne­ra­mi­na.

Kaip rašo britų naujienų portalas BBC, Kinijos vadovo Xi Jinpingo inicijuoto projekto Naujasis šilko kelias tikslas toks pats kaip ir senojo viduramžių prekybos maršruto – susieti Kiniją su Europa.

Italijai naudinga dalyvauti šiame projekte: investicijos gali būti didžiulės, be to, atsivers prieiga prie Kinijos rinkų ir žaliavų. Tačiau pasaulyje vis didėjant Kinijos įtakai ir kylant įtarimų dėl tikrųjų šalies ketinimų, Italijos sąjungininkai Vakaruose – Europos Sąjungoje (ES) ir Jungtinėse Valstijose – reiškia susirūpinimą tokia partneryste.

Kelias drieksis ir sausuma, ir jūra

Kad sukurtų Naująjį šilko kelią, Kinija pasirengusi investuoti didžiules sumas į stambius infrastruktūros projektus visame pasaulyje. Patys kinai teigia, kad šitaip siekia paspartinti savo prekių eksportą į tolimesnes rinkas. Tačiau kritikai mano, kad tikrasis sumanymo tikslas – sustiprinti Kinijos geopolitinę padėtį ir strateginę įtaką pasaulyje.

Kinai jau skyrė lėšų geležinkelių, kelių ir uostų statybai palei Naująjį šilko kelią. O su Kinijos statybos įmonėmis partneriai pasirašė kelias pelningas infrastruktūros sutartis, jų finansavimu pasirūpino Kinijos bankai – suteikė paskolas.

Afrikos ir Pietų Azijos šalių skolų Kinijai dydis kelia susirūpinimą tiek Vakaruose, tiek tarp pačių šalių gyventojų. Tačiau čia dabar driekiasi keliai ir geležinkeliai, o jų be Kinijos įsikišimo tiesiog nebūtų.

Pavyzdžiui, Ugandoje už kinų milijonus nutiestas 50 km ilgio kelias į tarptautinį oro uostą, o Tanzanijoje mažas pakrantės miestelis gali tapti didžiausiu žemyno uostu. Kinai jau vykdo projektus ir Europoje: Kinijos valstybės remiamai įmonei „Cosco“ priklauso didžioji dalis Pirėjo uosto, esančio netoli Atėnų, akcijų paketo.

Prisidėjus Italijai, Naujasis šilko kelias kitiems potencialiems partneriams atrodys patrauklesnis.

Vis dėlto Italija – pirmoji aukščiausio lygio pasaulinė galia, sutikusi prisidėti prie Naujojo šilo kelio projekto. Ji yra viena iš G 7 šalių klubo narių ir patenka į stipriausių pasaulio ekonomikų dešimtuką, nors šiuo metu šalies ūkis ir išgyvena ne pačius geriausius laikus.

2018 metų pabaigoje Italijos ekonomika ėmė smukti. Šiuo metu jos valstybės skola yra viena didžiausių euro zonoje. Parlamento rinkimus pernai laimėję populistai žadėjo didinti šalies viešąsias išlaidas, bet šiuos planus teko atidėti, nes nepavyko susitarti su ES.

Todėl italams partnerystė su kinais itin patraukli. Kinijos siūlomos lėšos gali padėti atgaivinti senuosius Italijos uostamiesčius palei Šilko kelią jūra. Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte yra užsiminęs, kad kinai gali investuoti į Triesto ir Genujos uostus.

BBC pakalbino Italijos ekonominės plėtros ministro pavaduotoją Michele Geraci, atsakingą už tarptautinę prekybą ir tiesiogines užsienio investicijas. Jo nuomone, prisidėjus prie Naujojo šilko kelio projekto, šalies bendrovėms atsivertų galimybės pasinaudoti vis didėjančia Kinijos svarba pasaulyje.

Pagaminta Italijoje

Pasak Oksfordo universiteto istorijos profesoriaus ir Šilko kelio eksperto Peterio Frankopano, Kinijai Italijos susidomėjimas šiuo projektu daugiausia yra simbolinės reikšmės. Prisidėjus Italijai, Naujasis šilko kelias kitiems potencialiems partneriams atrodys patrauklesnis, be to, toks žingsnis demonstruoja dar didesnę Kinijos svarbą pasaulio ekonomikoje.

Prieš kelionę į Romą Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė, kad kinų ir italų draugystės pagrindas – turtingas istorinis palikimas. Ruošiantis vizitui, Italijos dienraštyje „Corriere della Sera“ paskelbtas Kinijos vadovo straipsnis, kuriame rašoma: „Ženklas „Pagaminta Italijoje“ tapo aukštos kokybės gaminių sinonimu. Italijos mada ir baldai visiškai atitinka Kinijos vartotojų skonį, o jauni kinai pamėgo picą ir tiramisu.“

Produktai, pažymėti „Pagaminta Italijoje“ iš tiesų puikiai vertinami visame pasaulyje. Tačiau pastaraisiais metais tokio žymėjimo patikimumą šiek tiek sumažino patys kinai, t. y. Italijoje įsikūrusios Kinijos gamyklos, naudojančios kinų darbo jėgą. Italams prisijungus prie Naujojo šilko kelio, tokia praktika gali padažnėti – pigios žaliavos iš Kinijos Italiją pasiektų patogiau ir greičiau.

Baiminasi kolonizacijos

Likus šiek tiek daugiau nei savaitei iki bendradarbiavimo sutarties pasirašymo, Europos Komisija paskelbė bendrą pareiškimą dėl augančios Kinijos ekonominės galios ir politinės įtakos. Jame raginama peržiūrėti santykius su šia šalimi.

Prezidentui Xi Jinpingui viešint Romoje, ES vadovai Briuselyje svarstė santykių su Kinija klausimus. Bendrija neragina valstybių narių nutolti nuo Kinijos ir nepalaikyti su ja jokių santykių, tačiau įspėja, kad būtina apsvarstyti galimą užsienio investicijų į svarbius išteklius, technologijas ir infrastruktūrą riziką.

Kovo mėnesį Jungtinių Valstijų nacionalinės saugumo tarybos atstovas Garrettas Marquisas pažymėjo, kad Italija yra viena didžiųjų pasaulio ekonomikų ir neturėtų „legitimizuoti infrastruktūros projekto, kuriuo Kinija siekia patenkinti savo tuštybę“. Italijos valdančiosios dešiniųjų partijos „Lyga“ nariai susirūpinę ir nacionaliniu saugumu. Vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis teigė nenorįs stebėti, kaip užsienio įmonės kolonizuoja Italiją. Anot jo, prieš leidžiant kam nors investuoti į Triesto ar Genujos uostus derėtų daug rimčiau apmąstyti situaciją.

Ruošia dirvą

Atsakydami į tokią kritiką Italijos pareigūnai skuba raminti nuogąstaujančius partnerius ir pabrėžia, kad pasirašytas susitarimas nėra tarptautinė sutartis, be to, jis nėra teisiškai įpareigojantis. Pasak M. Geraci, sandoryje nenumatyti jokie konkretūs projektai, tik ruošiama dirva galimam bendradarbiavimui.

Jis priminė, kad kitos Europos valstybės jau priėmė Kinijos investicijas prisijungdamos prie Azijos infrastruktūros investicijų banko. Pirmoji tai suskubo padaryti Jungtinė Karalystė. Jos pavyzdžiu pasekė Prancūzija, Vokietija, Italija ir kitos šalys. M. Geraci manymu, šį kartą visus pralenkė Italija, bet neilgai trukus ir kitos Europos valstybės suvoks, kaip naudinga joms būtų dalyvauti Naujojo šilko kelio projekte.