Garsūs britų rašytojai apie „Brexitą“: tai niekada neturėjo atsitikti
„Bre­xi­tas“ iš pri­nci­po yra la­bai an­tiin­te­lek­tua­lus, to­dėl ab­so­liu­ti dau­gu­ma Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ra­šy­to­jų pa­si­sa­ko už tai, kad ša­lis lik­tų Eu­ro­pos Są­jun­go­je“, – vo­kie­čių ži­niask­lai­dai pri­si­pa­žįs­ta vie­nas įdo­miau­sių šių die­nų bri­tų ra­šy­to­jų Wil­lia­mas Boy­das. Jis ir pats at­vi­rai ne­pri­ta­ria Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės spren­di­mui iš­sto­ti iš ES, o „Bre­xi­to“ ša­li­nin­kus va­di­na tie­siog kvai­liais.

Kitas garsus britų rašytojas, „Man Booker“ premijos laureatas Ianas McEwanas šiomis dienomis aktyviai dalyvauja politinėje kampanijoje, kad britams būtų suteikta antra galimybė nuspręsti šalies likimą. „Jeigu tai įvyktų, politinei agitacijai skirčiau kiekvieną savo gyvenimo minutę“, – žada I. McEwanas. Jo nuomone, keli milijonai britų jaunuolių, kurie dėl amžiaus negalėjo atiduoti savo balso referendume prieš trejus metus, dabar galbūt nulemtų balsavimą, nes dauguma šių jaunų žmonių norėjo ir tebenori likti Europos Sąjungoje.

Lietuvių skaitytojams gerai pažįstamus rašytojus neseniai kalbino vokiečių žurnalistai.

Katastrofa, dėl kurios daugeliui gėda

Duodamas interviu apie savo naujausią romaną „Meilė akla“ („Love is blind“) W. Boydas pareiškė, kad „Brexitas“ yra baisi nelaimė. „Tai – katastrofa. Manau, ir visiškai gėdinga. Mane apėmęs ir nepaleidžia nemalonumo jausmas. Gėda dėl mūsų politinės klasės, gėda dėl nenaudingos ministrės pirmininkės, gėda dėl apgailėtino opozicijos lyderio. Manau, gėdos jausmas šalyje pradeda išstumti visus kitus. Būtent taip jaučiamės šio nepaprastai svarbaus įvykio, kurio niekada neturėjo nutikti, akivaizdoje“, – vokiečių naujienų portalui „Deutsche Welle“ pasakojo škotų kilmės rašytojas.

Williamas Boydas: „Mane apėmęs ir nepaleidžia nepasitenkinimo jausmas. Gėda dėl mūsų politinės klasės, gėda dėl nenaudingos ministrės pirmininkės, gėda dėl apgailėtino opozicijos lyderio. Manau, gėdos jausmas šalyje pradeda išstumti visus kitus.“

W. Boydas atkreipė dėmesį į vieną pro akis dažnai praleidžiamą „smulkmeną“. „Įdomus dalykas, kad už „Brexitą“ balsavo trečdalis gyventojų, trečdalis –prieš, o trečdalis išvis nesivargino balsuoti. Tai kai jie teigia, esą tauta nusprendė, tai netiesa. Tik vienas trečdalis Didžiosios Britanijos gyventojų pasisakė už išstojimą iš ES“, – pabrėžė kūrėjas.

W. Boydas yra išpranašavęs, kad britai dėl „Brexito“ pasieks tam tikrą kompromisą, nes, jo žodžiais, Jungtinės Karalystės žmonės įgudę tai daryti. „Vis dar esame kompromiso meistrai savo šalyje, bet mums šiek tiek blogiau sekasi eiti į kompromisus organizacijose, kurioms priklausome kaip nariai. Tačiau dabar, manau, priešprieša Konservatorių partijoje yra pernelyg didelė; ta įtakinga „Mažųjų anglų“ (Little Englanders) partijos grupuotė gali viską sužlugdyti“, – apgailestavo W. Boydas.

Žodynai „mažąjį anglą“ apibūdina kaip asmenį, prieštaraujantį Didžiosios Britanijos tarptautiniam veikimui, įsitraukimui į pasaulio reikalus. Rašytojo nuomone, „mažųjų anglų“ mentalitetas labai panašus į Anglijos buržuazijos – privilegijuotų anglų, kurie niekada nuoširdžiai nemėgo užsienio ir užsieniečių, kurie gyvena tam tikroje mitologinėje senojoje Britanijos imperijoje, laikosi atkaklumo dvasios ir fantazuoja, ką reiškia būti tikru britu.

„Tai labai aiškiai apibrėžta pasaulėvoka, nes žmonės pasaulį mato ir vertina pro šių „mažųjų anglų“ rožinius akinius. Tačiau jų požiūris – visiškai klaidingas ir neatitinka tikrovės“, – sakė W. Boydas.

Williamas Boydas / Wikipedia.org nuotrauka

„Absoliučiai logiška ir absoliučiai kvaila“

Rašytojo teigimu, balsuodami už „Brexitą“ tie britai susivienijo su nepatenkinta darbininkų klase ir su nustumtaisiais į visuomenės gyvenimo nuošalę. O visus juos vienija nuoširdus nepasitenkinimas.

„Šie žmonės dirba pasibaisėtiną darbą, gyvena apleistose gyvenvietėse. Ir atsitiko taip, kad visi jie dėl ištikusių nelaimių ėmė kaltinti Europą. Taigi dabar turime įpykusią darbininkų klasės masę ir fantazuojančią „mažųjų anglų“ masę. Jos abi susivienijo ir balsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos. Tai absoliučiai logiška ir absoliučiai kvaila. Dvi grupės neturi nieko bendra, išskyrus jausmą, kad visų problemų šaltinis yra Europa“, – dėstė W. Boydas.

Vokiečių žurnalistas klausė, ar tai, kad rašytojas vaikystę praleido Ganoje, o vėliau gyveno Nigerijoje, kaip nors ypatingai formavo ir jo pasaulėvaizdį? W. Boydas prisipažino: dėl to, jog gimė Afrikoje ir ten praleido 20 pirmų gyvenimo metų, nors išsilavinimą įgijo Didžiojoje Britanijoje, iš dalies lėmė, kad jis visada jautėsi šiek tiek autsaideris. Niekada iš tikrųjų nesijautė esąs ir škotas, nors pagal kilmę turėtų. Visuomet buvo tarsi be šaknų. Tačiau rašytojui tai galbūt ir naudingiau, mat visada žvelgęs į dalykus šiek tiek iš šalies. Tikriausiai dėl to gali geriau už kitus matyti ir dalies britų kvailumą bei bukagalviškumą.

„Bet galbūt taip yra todėl, kad nesu įsitraukęs į Didžiosios Britanijos gyvenimą kaip kiti kūrėjai. Vis dėlto privalau pasakyti: 99,999 proc. visų Jungtinės Karalystės rašytojų pasisako už tolesnę narystę Europos Sąjungoje. „Brexitas“ iš principo yra labai antiintelektualus. Išstojimo iš Europos idėja smarkiai susijusi su minėtu „mažųjų anglų“ mentalitetu, ir tai be galo liūdina“, – neslėpė W. Boydas.

Ianas McEwanas: „Kaip rodo visos apklausos, dauguma šių jaunuolių pritaria narystei Europos Sąjungoje.“

Vienas įdomiausių šių dienų britų rašytojų W. Boydas gimė 1952 metais Ganoje, mokėsi Nicos, Glazgo ir Oksfordo universitetuose. Keliolikos romanų ir pjesių autorius pelnė prestižinius Anglijos ir Amerikos literatūrinius apdovanojimus. „Chicago Tribune“ vadina jį „pasakojimo meistru“, „narsuoliu, kurio kompanijoje gera“.

W. Boydas sukūrė ne vieną bestselerį, tarp jų – romaną „Solo“ (2013 m.) apie slaptąjį agentą 007, ir taip tapo vienu iš daugelio autorių, tęsusių Jameso Bondo nuotykių epopėją, pradėtą Iano Flemingo.

2004-aisiais pasirodė W. Boydo knyga „Vieno žmogaus širdis“ („Any Human Heart“) lietuvių kalba (vertė Vytautas Petrukaitis, išleido „Tyto Alba“). Tai aštuntas 1952 metais Ganoje gimusio rašytojo romanas.

W. Boydas yra parašęs ir kino scenarijų (tarp jų – Richardo Attenborrougho filmui „Čaplinas“), o 2000-aisiais debiutavo kaip kino režisierius (juosta „Apkasas“ – „The Trench“).

Gėda dėl valdančiųjų ir opozicijos

Kitas garsus britų rašytojas, prestižiškiausio anglų literatūros apdovanojimo „Man Booker“ laureatas I. McEwanas taip pat visada atvirai pasisakė prieš „Brexitą“. Paklaustas, kaip apibūdintų dabartinę padėtį šalyje, I. McEwanas atsakė, kad ties nervų krizės riba atsidūrę britai dabar iš viso nežino, kur link eina. Jam nuostabą kelia ir tai, jog kraštutinės kairės sparnui atstovaujantis opozicijos lyderis yra itin priešiškas Europos Sąjungai.

„Todėl tie iš mūsų, kurie visada jautriai pasisakė už narystę ES ir skyrė daug politinių pastangų mažuose miesteliuose gyvenančių ir dėl ponios Thatcher reformų bankrutuojančių žmonių problemoms spręsti, dabar jaučiasi taip, lyg neturėtų atstovo politikoje. Parlamente nėra nė vieno politiko, kad ir kuriai partijai priklausytų, kalbančio pusės šalies gyventojų, norinčių likti Europos Sąjungoje, vardu“, – pažymėjo rašytojas.

I. McEwanas atkreipė dėmesį, kad premjerės peršama pasitraukimo sutartis tėra pradžia – dar laukia ilgas tolesnių derybų su ES kelias. „Ponios Theresos May sutartis, jeigu jai bus pritarta, įstums mus į labai keistą padėtį. Turėsime sumokėti 39 mlrd. eurų į ES biudžetą. Būtent dėl to dauguma darbdavių balsavo prieš ją“, – teigė kūrėjas.

Ianas McEwanas / Wikipedia.org nuotrauka

Agituoja už antrą referendumą

Vis dėlto rašytojas nesutiko su prielaida, kad „Brexitas“ nukreiptas prieš vadinamąjį liberalųjį elitą ir kartu asmeniškai prieš patį I. McEwaną, kuris neva priklauso tam elitui. „Nemanau. Tai dar vienas pusiau melas, kuriuo buvome maitinami per rinkimų kampaniją. 16,2 mln. piliečių (balsavusių už tolesnę narystę ES – red.) yra per didelis skaičius elitui. Beje, verta prisiminti, kad tuo metu, kai vyko referendumas, buvo daug 16-mečių, kurie norėjo balsuoti, bet negalėjo dėl amžiaus, o dabar – po trejų metų – jau turėtų teisę tai daryti. Kaip rodo visos apklausos, dauguma šių jaunuolių pritaria tam, kad Jungtinė Karalystė liktų Europos Sąjungoje“, – dėstė rašytojas.

I. McEwano skaičiavimais, tų jaunų žmonių yra apie 2 milijonus, tad jie pridėtų apie 1,5 mln. balsų už narystę ES. „Tačiau tik tuo atveju, jei pavyktų pakelti iš lovų šiuos aštuoniolikmečius, kad jie eitų balsuoti. O tai, žinoma, didelė problema visose demokratinėse valstybėse. Taigi balsavimą nulems vyresnio amžiaus žmonės. Jie išrinks kitą konservatorių ministrą pirmininką“, – svarstė jis.

I. McEwanas yra aktyviai įsitraukęs į politinę kampaniją už antrą referendumą. Neseniai laikraščio „The Guardian“ pirmame puslapyje pasirodė jo straipsnis apie tai. „Problema, kad „The Guardian“ skaitytojai yra ES šalininkai. Jiems patinka tokie straipsniai. Iš tikrųjų apie tai reikėtų rašyti „The Daily Mail“, kurį skaito „Brexito“ rėmėjai. Bet kokiu atveju, jeigu antras referendumas įvyktų, politinei agitacijai skirčiau visas savo jėgas ir kiekvieną dienos minutę“, – žadėjo „Man Booker“ premijos laureatas.

I. McEwanas gimė 1948 metų birželio 21-ą Alderšote, Anglijoje. Mokėsi Sasekso universitete, kuriame 1970 metais gavo anglų literatūros bakalauro laipsnį. Siekdamas anglų literatūros magistro laipsnio Rytų Anglijos universitete, jis lankė kūrybinio rašymo kursą, kurį dėstė novelistai Malcolmas Bradbury ir Angusas Wilsonas. I. McEwanas yra Karališkosios literatūros ir Karališkosios meno ir mokslo bendrijų narys. 1999-aisiais Hamburge Alfredo Topferio fondas įteikė jam Williamo Shakespearo premiją. I. McEwanas taip pat yra Britų humanistų asociacijos garbės rėmėjas.

Šis rašytojas – daugiau kaip tuzino nepaprastai populiarių knygų autorius, įskaitant į lietuvių kalbą jau išverstus tokius romanus kaip „Česilo pakrantėje“, „Atpirkimas“, „Šeštadienis“, „Amsterdamas“ ir kt. Šešios I. McEwano knygos buvo nominuotos „Man Booker“ premijai. Dauguma jų pateko į trumpąjį sąrašą, o romanas „Amsterdamas“ 1998 metais šią premiją laimėjo.

Į lietuvių kalbą pastaraisiais metais išversti ir naujesni I. McEwano romanai – „Smaguris“ (2017), „Kevalas“ (2017), „Vaiko gerovė“ (2016).