„Krymnaš“ euforija atlėgo: rusai nebesidžiaugia pusiasalio aneksija
Pa­sak apk­lau­sų, 2015 me­tais Kry­mo anek­si­ją pa­lai­kė 67 pro­cen­tai, o šių me­tų ko­vo mė­ne­sį tik 39 pro­cen­tai res­pon­den­tų vis dar ma­nė, kad pu­sia­sa­lio anek­si­ja at­ne­šė Ru­si­jai nau­dos.

Kaip praneša newsru.com, apklausą internetu atliko visuomeninis fondas „Visuomenės nuomonė“.

Anot apklausos, taip pat kiek padaugėjo manančių, kad Krymo aneksija buvo žalinga Rusijai – nuo 5 iki 7 procentų. 39 procentai respondentų manė, kad aneksija atnešė tiek pat naudos, kiek ir žalos (2015 metais taip manė 15 procentų apklausos dalyvių).

Sociologai mano, kad dauguma rusų, entuziastingai palaikiusių Vladimiro Putino agresiją prieš Ukrainą 4 metus atgal (daugiausiai tai buvo Rusijos provincijos, vadinamosios „glubinkos“ gyventojai), savo kailiu pajuto ekonominių sankcijų padarinius.

Tuo metu oficialias apklausas atliekantis Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centras skelbia, kad Krymo gyventojai yra netgi labai patenkinti prieš 4 metus įvykdyta aneksija. Esą 89 procentai apklaustųjų vėl balsuotų už pusiasalio prijungimą prie Rusijos, o 72 procentai respondentų teigė, kad aneksija teigiamai paveikė jų ir jų artimųjų gyvenimą.

Kremliaus propaganda veikia visuomenę ir daugelis rusų vis dar mano, kad už Krymo aneksiją įvestos sankcijos – tarptautinės teisės pažeidimas. Tačiau net ir Kremliui artimi Rusijos verslo gigantai atsisako plėtoti veiklą pusiasalyje, o vyriausybei tenka kasmet vis didinti biudžeto subsidijas Krymui.

Kaip rašo newsru.com, sociologai mano, kad iš pradžių Krymo aneksija sukėlė euforijos bangą – pagerėjo kolektyvinė savivertė ir patriotinis pasididžiavimas valstybe ir savimi. Tačiau tuo pat metu Rusijos visuomenėje ėmė augti „neapčiuopiamas nerimas, miglotas suvokimas, kad augantis Rusijos susipriešinimas su JAV ir NATO gali peraugti į tikrą didelį karą“. Šį teiginį esą patvirtina apklausų duomenys, anot kurių 79 procentai respondentų šiandien mano, kad Rusija turėtų siekti geresnių santykių su Vakarais. Prieš porą metų taip manė tik 45 – 50 procentų apklausų dalyvių.

Valdžios pozicija nesikeičia

Nepaisant slopstančio entuziazmo visuomenėje, Rusijos valdžia toliau demonstruoja „triumfo“ nuotaikas. Praėjusią savaitę Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pasiūlė reikalauti iš Ukrainos kontribucijos už neva Krymo patirtą ekonominę žalą būnant Ukrainos sudėtyje.

„Įpareigokime profilinius komitetus ištirti šį klausimą ir paskaičiuoti: kiek prarado Krymo ekonomika dėl kenksmingos, čia (Kryme) primestos Ukrainos politikos, kiek prarado liaudis, kokios teisės buvo pažeistos“, – sakė Viačeslavas Volodinas pirmajame Dūmos ir vadinamosios (Krymo) Valstybės tarybos bendrajame posėdyje.

Be to, jis įpareigojo savo pavaduotoją Piotrą Tolstojų paskelbti apskaičiuotus „žalos“ duomenis Europos parlamentuose, kad šie suprastų, jog tai buvo „tautos susijungimas“.

„Per mūsų europarlamentines struktūras, imsime ir įpareigosime Ukrainą kompensuoti tai, ką Krymas prarado per tuos 25 metus“, – dėstė Dūmos pirmininkas, kalbėdamas Krymo gyventojų miniai. Jo kalbą, kurioje Viačeslavas Volodinas Ukrainą apkaltino daugybe „nusikaltimų, nuo „bazinių žmogaus teisių pažeidimų“ iki Krymo ekonomikos sugriovimo, lydėjo audringi aplodismentai. Galiausiai Dūmos pirmininkas pareiškė, kad tai Ukraina ir buvo aneksavusi pusiasalį.

Paramą Krymo „vyriausybei“ taip pat pareiškė Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas, kuri pažadėjo asmeniškai padėti Krymui ne tik politiškai, bet ir „visais kitais klausimais“.

Renginio išvakarėse Viačeslavas Volodinas, kartu su okupacinės Krymo administracijos atstovais padėjo gėlių prie naujo paminklo „Visų laikų liaudies savanoriams“. Teigiama, kad šis paminklas skirtas XIX amžiaus Krymo karo, Antrojo pasaulinio karo ir 2014 metų „opolčencams“. Tuomet buvo surengta sovietų laikus primenantis masinė eisena, kurioje dalyvavo „nacionaliniais kostiumais pasipuošusių Krymo tautų atstovai“ ir įvairių organizacijų nariai, skandavę: „Krymas, Rusija – visiems laikams!“

2014 metų kovo 21 dieną Rusija galutinai „įteisino“ Krymo aneksiją. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja absoliučia balsų dauguma nepripažino šio akto, o tarptautinė bendruomenė ėmė taikyti Rusijai ekonomines sankcijas. Krymo aneksiją pripažino tik 10 valstybių: Armėnija, Baltarusija, Bolivija, Kuba, Šiaurės Korėja, Nikaragva, Sudanas, Sirija, Venesuela ir Zimbabvė.