“Danske Bank“ – 420 mln. eurų dydžio investuotojų ieškinys
19-os vals­ty­bių ins­ti­tu­ci­niai in­ves­tuo­to­jai pa­tei­kė di­džiau­siam Da­ni­jos ko­mer­ci­niam ban­kui, tarp­tau­ti­nio pi­ni­gų plo­vi­mo skan­da­lo cen­tre at­si­dū­ru­siam „Dans­ke Bank“ 475 mln. JAV do­le­rių (420 mln. eu­rų) ver­tės gru­pi­nį nuo­sto­lių at­ly­gi­ni­mo ieš­ki­nį.

Ieškinį Kopenhagos miesto teismui kovo 14-ąją pateikė advokatų kontora „Grant & Eisenhofer“, atstovaujanti 169-iems instituciniams investuotojams, tarp kurių – didieji pasaulio pensijų fondai, turto valdymo įmonės, valstybiniai Europos, Azijos šalių, Australijos ir Šiaurės Amerikos fondai, pranešė Estijos nacionalinis transliuotojas ERR, remdamasis portalu prnewswire.com.

Ieškovai tvirtina patyrę milžiniškų nuostolių dėl įtariamo itin plataus masto pinigų plovimo per „Danske Bank“, apie kurį banko vadovybė žinojo dar 2013 metais, tinkamai nereagavo ir bandė tai nuslėpti.

„Nors nusikalstamas pinigų plovimas vyko per smulkų filialą Estijoje, mūsų ieškinyje pabrėžiama, kad kažkas pašvinko Danijos valstybėje (citata iš V. Šekspyro „Hamleto“ – BNS), jei „Danske Bank“ vadovybė penkerius metus nesugebėjo imtis veiksmų“, – pareiškė ieškovams atstovaujantis Olavas Haazenas iš „Grant & Eisenhofer“.

Ieškovai tvirtina praradę 9 mlrd. JAV dolerių dėl šio skandalo, po kurio „Danske Bank“ akcijos kursas nukrito perpus.

Filialus 14-oje valstybių turintis didžiausias Danijos komercinis bankas „Danske Bank“ yra paskelbęs, jog ištyrus finansines operacijas per jo Estijos filialą 2007–2015 metais nustatyta įspūdinga įtartinų pervedimų suma – 200 mlrd. eurų. „Danske Bank“ pripažino nesugebėjęs tinkamai reaguoti į signalus apie įtartinus ir galimai nusikalstamus sandorius, negalįs nustatyti, kiek tiksliai pinigų buvo išplauta, ir paaiškinti jų kilmės.

Šis vienas didžiausių visų laikų pagal mastą pinigų plovimo skandalas tiriamas kai kuriose Europos šalyse, įskaitant Daniją, bei Jungtinėse Valstijose.