Žadama tankinti kandidatų patikros filtrą
Kad štur­muo­ti po­li­ti­kos aukš­tu­mų su­si­ruo­šu­sių kan­di­da­tų ne­slėg­tų so­vie­ti­nių slap­tų­jų tar­ny­bų pra­ei­tis, rin­ki­mų prie­vaiz­dams siū­lo­ma nu­ma­ty­ti prie­vo­lę ati­džiau pa­si­do­mė­ti jų pra­ei­ti­mi. Bend­ra­dar­bia­vi­mo duo­me­nis sergs­tin­ti ins­ti­tu­ci­ja už­si­me­na su­kau­pu­si pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos ir ža­da vi­sa­pu­siš­ką pa­gal­bą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys konservatorius Arvydas Anušauskas aiškina, kad iniciatyvos taisyti vadinamąjį Liustracijos įstatymą ėmėsi po to, kai sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis patikros išvengė 2016-ųjų Seimo ir šių metų savivaldybių tarybų bei merų rinkimuose dalyvavę kandidatai.

Iniciatyvos taisyti vadinamąjį Liustracijos įstatymą ėmėsi po to, kai sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis patikros išvengė 2016-ųjų Seimo ir šių metų savivaldybių tarybų bei merų rinkimuose dalyvavę kandidatai.

Kad taip nenutiktų ir ateityje, parlamentaras siūlo įteisinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) prievolę kreiptis į instituciją, kuri saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis ir iki rinkimų – prezidento, Seimo, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų, merų – patikrintų informaciją apie visus kandidatus. Paaiškėjus, kad tarp kandidatų yra bendradarbiavusių asmenų, VRK nedelsiant tokį faktą paviešintų. Šiuo metu įstatymas VRK tokios prievolės nenumato. Be to, pranešti apie praeityje būtas sąsajas su slaptosiomis tarnybomis reikalauja ne visi rinkimų įstatymai.

Asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis saugo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). 2000 metais paskelbus savanoriško prisipažinimo apie tokį bendradarbiavimą terminą, tai padarė 1589 asmenys. Duomenys apie juos įstatymu įslaptinti 75 metams.

Įstatymas nereikalauja

VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, informuoti apie buvusias sąsajas su slaptosiomis tarnybomis reikalauja visi rinkimų įstatymai, išskyrus Savivaldybių tarybų. „Dėl šios priežasties mes ir nesikreipėme į kitas kompetentingas institucijas, kurios turi šią informaciją. Tokia pat situacija buvo ir per 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimus“, – LŽ sakė ji. Kodėl patikra nebuvo atlikta per 2016-ųjų Seimo rinkimus, VRK vadovė teigė negalinti pasakyti. Ji patikino, kad nauja prievolė VRK darbo neapsunkintų. Pasak L. Matjošaitytės, artėjančius prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose dalyvausiančių kandidatų patikra bus atlikta be jokių raginimų. „Visada taip ir būdavo“, – sakė ji.

VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, informuoti apie buvusias sąsajas su slaptosiomis tarnybomis reikalauja visi rinkimų įstatymai, išskyrus Savivaldybių tarybų.

Visiems būtų aiškiau

LGGRTC vadovė Birutė Burauskaitė mano, kad A. Anušausko siūloma pataisa būtų naudinga. „Tuomet aiškiai žinotume, pagal kokią užklausą tikriname ir kokį duodame atsakymą“, – LŽ sakė ji.

Tačiau, pasak B. Burauskaitės, patikrinti 14 tūkst. kandidatų – tiek dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose, reikėtų papildomų jėgų, laiko ir lėšų. „Patikrinti kandidatuojančius į prezidentus, Seimą, Europos Parlamentą didesnių problemų nėra, tačiau savivaldos rinkimų dalyvių per naktį nepatikrinsi“, – pastebėjo LGGRTC vadovė. Nors apie bendradarbiavimą su KGB prieš porą dešimtmečių prisipažino 1589 asmenys, B. Burauskaitė užsiminė, kad LGGRTC per savo veiklos laikotarpį sukaupė dar daugiau Liustracijos komisiją galinčios sudominti medžiagos. „Yra atvejų, kai žmonės buvo pripažinti nebendradarbiavę su slaptosiomis tarnybomis, bet medžiagos apie jų „nebendradarbiavimą“ yra labai daug. Todėl leisti kandidatuoti tokiems asmenims būtų neteisinga niekada nebendradarbiavusiųjų atžvilgiu“, – sakė B. Burauskaitė.

LGGRTC vadovė Birutė Burauskaitė mano, kad A. Anušausko siūloma pataisa būtų naudinga. „Tuomet aiškiai žinotume, pagal kokią užklausą tikriname ir kokį duodame atsakymą“

Nėra archyvų

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Turimais duomenimis, iki 1990-ųjų balandžio 11 dienos buvo sunaikinta 36 237 agentų asmens ir darbo bylos, iš krašto teritorijos išvežtos 8539 tokios bylos. Išlikusios operatyvinės įskaitos bylos sudaro tik 0,62 proc. viso išlikusio KGB archyvo. Be to, išlikusiose bylose labai daug defektų (išplėšti lapai, išpjaustytos agentų pavardės). Istorikų nuomone, 1987–1989 metais Lietuvoje slapta bendradarbiauti su KGB galėjo apie 5 tūkst. asmenų. 2000 metais paskelbus savanoriško prisipažinimo apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis terminą, tai padarė 1589 asmenys. Duomenys apie juos įstatymu įslaptinti 75 metams.