VTEK netirs Evaldo Pašilio elgesio dėl dukros krikštatėvio paskyrimo
Ne­sant pa­kan­ka­mo tei­si­nio pa­grin­do, Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja (VTEK) ne­pra­dė­jo ty­ri­mo dėl ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro Eval­do Pa­ši­lio el­ge­sio.

Toks sprendimas priimtas išnagrinėjus viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad E. Pašilis vyriausiuoju Panevėžio apylinkės prokuroru paskyrė savo dukters krikštatėvį ir buvusį bendradarbį Julių Gelumbauską, surinkusį mažiausiai balų iš Prokurorų atrankos komisijos.

Savo sprendimą VTEK motyvuoja pirmiausiai tuo, kad interesų konfliktas negali būti grindžiamas spėliojimais, prielaidomis ar hipotetinėmis išvadomis, o turtinis ar neturtinis asmens suinteresuotumas konkrečiu klausimu turi būti pakankamai akivaizdus ir pagrįstas.

Savo sprendimą VTEK motyvuoja pirmiausiai tuo, kad interesų konfliktas negali būti grindžiamas spėliojimais, prielaidomis ar hipotetinėmis išvadomis, o turtinis ar neturtinis asmens suinteresuotumas konkrečiu klausimu turi būti pakankamai akivaizdus ir pagrįstas. Apie tai yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Taip pat VTEK atkreipia dėmesį, kad krikšto tėvas nėra artimas asmuo, kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Krikštas tarp asmenų nesukuria civilinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuotų Civilinis kodeksas. Šiuo atveju paminėtina, kad ir bažnytinėje teisėje – pagal Kanonų teisės kodeksą – krikštas nesukuria tiesioginių teisinių tarpusavio santykių. Be to, E. Pašilis ir J. Gelumbauskas akcentuoja, kad artimų santykių nepalaiko.

Vadovaujantis Lietuvos teisiniu reglamentavimu ir aktualia teismų praktika, vien faktas, kad asmuo yra krikšto tėvas arba bendradarbis, savaime neįrodo asmens privataus intereso ir nepagrindžia tiesioginio suinteresuotumo atliekant tarnybines pareigas. VTEK neturi duomenų, kad E. Pašilį ir J.Gelumbauską sietų asmeniniai turtiniai, finansiniai ar kitokie įsipareigojimai.

VTEK supranta, kad šiuo atveju visuomenei gali kilti abejonių dėl E. Pašilio nešališkumo, todėl atkreipia dėmesį, jog būtent nešališkumą, kaip vieną iš elgesio standartų, įtvirtina Prokurorų etikos kodeksas. Tačiau šio teisės akto laikymosi priežiūra nepatenka į VTEK kompetencijos ribas. Taip pat VTEK neturi įgaliojimų vertinti priimto sprendimo dėl prokuroro atrankos teisėtumo ir pagrįstumo.

Jei atsirastų naujų pagrįstų duomenų apie galbūt Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas pažeidžiantį E. Pašilio elgesį, VTEK pakartotinai spręstų klausimą dėl tyrimo pradėjimo.