Vietoj operacinės – teismų mėsmalė
Ame­ri­ko­je at­lik­ti ty­ri­mo re­zul­ta­tai skel­bia – nuo me­di­kų ran­kos mirš­ta 30 pro­cen­tų pa­cien­tų. Nors pri­pa­žįs­ta­ma, kad klai­da me­di­ci­no­je yra komp­lek­si­nis reiš­ki­nys ir tai – ne­iš­ven­gia­ma me­di­kų pro­fe­si­jos da­lis, eks­per­tų tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je grei­čiau me­di­ką po teis­mus tą­sys, nei steng­sis keis­ti pa­čią sis­te­mą.

Dirba ne robotai

Po prieš ketverius metus kilusio skandalo, kai Kauno klinikų chirurgas Žilvinas Saladžinskas pasiųstas į teismą dėl neatsargaus pacientės gyvybės atėmimo, ir pernai kaltu dėl padarytos klaidos teisme pripažinto urologo Mindaugo Žiuko, šiandien svarstoma kita problemos pusė – ar nebus taip, kad tuoj neturėsime kas mus gydys, jei staiga imsime sodinti klaidą padariusius medikus už grotų?Kol nepriimtas Žalos atlyginimo be kaltės įstatymas, Lietuvoje už nesėkmingai susiklosčiusią operaciją turi atsakyti klaidą padaręs medikas, nors operacijos metu dirba visa komanda.

Anot profesorės, medicina yra viena rizikingiausių sričių, todėl ir priėmus Žalos atlyginimo be kaltės įstatymą skaudžių medikų klaidų neišvengsime.

„Mane šokiruoja ir kartu žeidžia požiūris, kad priėmus įstatymą, medikai esą atsikratys atsakomybės, jausis atsipalaidavę ir galės drąsiai sau leisti klysti. Galiu tik patikinti, kad niekas taip žmogaus nenubaudžia kaip jis pats. Tai yra išgyvenimas ne tik jam, komandai, bet ir jo šeimai. Žmonės turi suprasti, kad gydytojai – ne Dievai: kasdien operuodami, budėdami rizikuojame suklysti“, – sako ji.

Nori ramybės

„Skausminga, labai sunku. Visus tuos ketverius metus neįsivaizduoju, kaip aš dar dirbu“, – taip po teismo posėdžio žurnalistams kalbėjo Ž.Saladžinskas, pripažindamas kaltę dėl pacientės mirties.

Klaidų medicinoje kaip ir bet kurioje kitoje srityje bus visada. Čia dirba visa komanda, ne robotai.

Lietuvos chirurgų asociacijos vadovas profesorius Giedrius Barauskas įsitikęs, kad priimtas Žalos atlyginimo be kaltės įstatymas medikams jokio užnugario nesuteiktų, o tik pagaliau duotų jiems ramiai dirbti savo darbą.

„Ar kas nors mano, jog eidami į operacinę drebame, kad nepadarytume kokios klaidos? Ne. Jei taip manytume, išprotėtume, juk tai – mūsų kasdienybė. Vienintelis teigiamas dalykas, priėmus modelį, – pagaliau baigtų mus tampyti po teismus, kurie dažniausiai baigiasi šnipštu“, – sako G.Barauskas ir viliasi, kad Lietuva prisidės prie civilizuoto pasaulio šalių praktikos.

„Kol kas esame labai rytuose. Civilizuotose šalyse mirtinos klaidos nagrinėjamos, svarstomos, tačiau yra sistema – sukauptas fondas, kuris kompensuoja paciento patirtą žalą.

Savo ruožtu gydytojai nėra tąsomi po metų metus trunkančius teismus“, – antrina medikui prof. R.Nadišauskienė.

Įsisuks į karuselę

Sveikatos teisės advokatas Arūnas Žlioba įsitikinęs, kad Žalos atlyginimo be kaltės įstatymas, bus priimtas ar ne, medikų padėties nepakeis. Mat gydytojas, padaręs klaidą, patiria didelį stresą, kuris jo neapleidžia, kol žalos naginėjimo procesas nesibaigia.

„Teisine prasme gydymo įstaigos turės įrodyti gydytojo veiksmus, pateikti argumentus, neužteks žalos atlyginimo komisijai tiesiog pranešti apie faktą. Vadinasi, tuo rūpintis turės pats medikas, gydymo įstaigų juridiniai skyriai arba jų advokatai. Tačiau tai neatleidžia mediko nuo dalyvavimo atvejo bylos nagrinėjime – jis gali būti kviečiamas teikti paaiškinimus, diskutuoti. Medikas, padaręs klaidą, gauna ir psichologinį ir teisinį krūvį“, – teigė advokatas.

Teisininko manymu, visos biurokratinės institucijos ir teisinis procesas yra nereikalingi žaidimai, kurie tik užkrauna įrodinėjimo pareigą gydymo įstaigai.

Nereikia kelti utopinių tikslų, kad naujasis įstatymas sumažins įtampą tarp gydytojo ir paciento.

Anot A.Žliobos, vienintelis galimas įstatymo išlošis – gydytojų darbo finansinis saugumas, kurio, anot teisininko, siekia pačios gydymo įstaigos.

„Nors gydymo įstaigos ir draudžiasi, jei būtų nustatytas didelis gydytojo neatsargumas, tarkime, jis atlieka operaciją išgėręs, gydymo įstaiga arba draudimo kompanija sumokėjusi žalą galėtų nukreipti apmokėjimą padariusiam medikui. Kita vertus, nėra buvę, kad medikas iš savo kišenės mokėtų už žalą“, – sako A.Žlioba.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovas Dr. Narimantas Markevičius:

Priimti Žalos atlyginimo be kaltės įstatymą nėra tik gydymo įstaigų interesas – tai visos visuomenės bendras interesas. Tai pagerintų mediko ir paciento bendravimą, nes dabar visi pikti ir įsitempę – dabar 95 proc. atvejų pacientai medikus kaltina neteisingai, o taip galėtume pašalinti nereikalingą įtampą.
Gydytojus išbalansuoja nesibaigiantys teismai, o naudos negauna nei pacientas, nei gydytojas. Jei įstatymas įsigalios, nebereikės slapstyti gydytojų klaidų ar kokių neatitikčių – galėsime iš jų mokytis ir stengtis jų nebekartoti.

Visų pirma priimtas įstatymas išspręstų ne finansinius klausimus, o pagerintų santykius tarp bendros visuomenės ir medicinos visuomenės.