Teisėjų taryba: dėl Rusijos veiksmų lieka apgailestauti
Rea­guo­da­ma į šian­dien ži­niask­lai­do­je pa­si­ro­džiu­sią in­for­ma­ci­ją apie Ru­si­jos ty­ri­mų ko­mi­te­to Vy­riau­sio­sios ty­ri­mų val­dy­bos pra­dė­tą ty­ri­mą Lie­tu­vos teis­mų par­ei­gū­nams dėl spren­di­mo Sau­sio 13-osios by­los, Tei­sė­jų ta­ry­ba pri­me­na Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tą nuo­sta­tą, kad tei­sin­gu­mą vyk­do tik teis­mas, o tei­sė­jai yra ne­prik­lau­so­mi ir vyk­dy­da­mi sa­vo par­ei­gas klau­so tik įsta­ty­mo.

Teisėjų taryba pranešime spaudai taip pat pažymi, kad jokios oficialios informacijos apie Lietuvos teisėjų atžvilgiu pradėtą tyrimą iš Rusijos nėra gavusi.

„Lieka apgailestauti, kad užsienio valstybė kitos šalies nepriklausomo teismo nuosprendį laiko nusikalstama veika – politinės priešpriešos neturėtų būti sprendžiamos baudžiamosios teisės priemonėmis. Demokratinėje visuomenėje teismų priimti sprendimai kvestionuojami tik nustatyta tvarka, o baudžiamoji atsakomybė už sąžiningą teisėjo pareigų atlikimą negalima ir neįsivaizduojama“, – pažymi Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.

Šiandien pranešta, jog Rusijos tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl keturių teisėjų, paskelbusių nuosprendį buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir sovietų armijos veikėjams Sausio 13-osios byloje.

Komiteto atstovė Svetlana Petrenko patvirtino, kad baudžiamoji byla pradėta dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų – Aivos Survilienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės bei Artūro Šumsko, taip pat į pensiją jau išėjusios kolegijos pirmininkės byloje Ainoros Kornelijos Macevičienės.

Rusijos komitetas jau anksčiau pareiškė kaltinimus už akių ir bylą tyrusiam buvusiam prokurorui Simonui Slapšinskui, jis kaltinamas neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu. Šiuo metu advokatu dirbantis S. Slapšinskas Rusijos veiksmus vadina politiniu persekiojimu.

Sausio 13-osios bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų. Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti beveik 700 asmenų, liudytojais apklausti maždaug tūkstantis žmonių.

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. 14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Rusijos atstovai nurodo, jog Lietuvos teisėjai konstatavo, kad „nėra galimybės tiksliai nustatyti, kurių kaltinamųjų veiksmai lėmė rimčiausias pasekmes“, t.y. dėl kurių veiksmų žuvo ar buvo sužaloti gyventojai.

„Taip jie grubiai pažeidė baudžiamosios teisės principus, numatančius, jog visos abejonės traktuojamos kaltinamųjų naudai“, – teigė S. Petrenko.

Rusija atmetė Lietuvos prašymą byloje apklausti buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.

1991 metais sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.