Švedai dovanoja, Lietuva neapsisprendžia
Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja (URM) tiek Vy­riau­sy­bę, tiek ki­tas ins­ti­tu­ci­jas ra­gi­na kuo sku­biau ap­sisp­ręs­ti ir pa­skir­ti Lie­tu­vos at­sto­vus į Šve­di­jos Ka­ra­lys­tės vy­riau­sy­bės įsteig­tą Šve­di­jos ir Lie­tu­vos bend­ra­dar­bia­vi­mo fon­dą, skir­tą kul­tū­ri­niams abie­jų vals­ty­bių ry­šiams plė­to­ti.

Kol Lietuva svarsto, kas galėtų atstovauti šaliai tame fonde, jis negali pradėti savo veiklos, nors paramos laukia įvairios mūsų krašte veikiančios Lietuvos ir Švedijos kultūrinio bendradarbiavimo siekiančios organizacijos.

Skyrė milijoną

Švedijos URM dar praėjusių metų vasarą informavo Lietuvos diplomatus apie Švedijos vyriausybės iniciatyvą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga įsteigti fondą ir skirti 10 mln. Švedijos kronų (apie 1 mln. eurų) pradinį įnašą. Analogiški fondai steigiami ir Estijoje bei Latvijoje. Šis sprendimas oficialiai įformintas 2018 metų gruodžio 18 dienos Švedijos vyriausybės posėdyje.

Kad fondas galėtų pradėti veikti, turi būti sukurta jo valdyba, sprendžianti visus veiklos klausimus. Valdybą sudaro aštuoni asmenys – po keturis atstovus iš Švedijos ir Lietuvos. Pagal fondo įstatus valdybos narius turi patvirtinti atitinkamai Švedijos ir Lietuvos vyriausybės. Jie skiriami trejų metų laikotarpiui, bet ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Švedija buvo pareiškusi pageidavimą, kad renkant atstovus į fondo valdybą (po vieną iš verslo, kultūros, jaunimo ir akademinio pasaulio) pirmenybė būtų teikiama ne valstybės institucijų atstovams, o asmenims, vertinamiems visuomenėje už savo profesinę veiklą ir turintiems aiškų interesą puoselėti bei plėtoti Lietuvos ir Švedijos ryšius.

Švedijos atstovai į fondo valdybą buvo patvirtinti 2018 metų gruodžio 18 dieną, o Lietuva, anot URM Informacinių technologijų departamento direktoriaus Vaclovo Šalkausko, to nepadarė iki šiol. Tiesa, gali būti, kad ilgai laukti neteks. Ekonomikos ir inovacijų, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos jau yra pasiūliusios kandidatus į fondo valdybą. Tai – Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos vykdomoji direktorė dr. Rasa Antanavičiūtė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos tarptautinių reikalų koordinatorius Paulius Serapinas, Vilniaus universiteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė doc. dr. Erika Sausverdė.

„Baigus formuoti fondo valdybą, jis galėtų pradėti veiklą, kuria prisidėtų prie dvišalių Lietuvos ir Švedijos santykių stiprinimo bei plėtojimo“, – aiškino V. Šalkauskas.

Rems kultūrinius ir verslo ryšius

Kai nurodoma fondo įstatuose, jis skirtas Švedijos ir Lietuvos žmonėms skatinti labiau pažinti vieni kitų kultūrą ir visuomenę, siekti dar artimesnio bendradarbiavimo, ypač jaunimo, socialinėje, ekonominėje, inovacijų, verslo srityse. Tarp fondo uždavinių – ir lietuvių kalbos bei kultūros sklaidos Švedijoje, taip pat švedų kalbos ir kultūros sklaidos Lietuvoje skatinimas. Jo veiklą reglamentuos Švedijos teisės aktai.

Numatyta, kad į fondo kapitalą bus investuojama. Iš investicinės grąžos turėtų būti finansuojami projektai ir programos minėtose srityse. Tikimasi, jog fondas galėtų pradėti remti konkrečius projektus ir programas ne anksčiau kaip 2020 metais.

Fondo įstatuose minima, kad galima prisidėti prie fondo kapitalo savanoriškais Lietuvos Vyriausybės ir kitų donorų įnašais. Todėl URM siūlo apibrėžti tokio Lietuvos Vyriausybės indėlio galimybę ateityje ir numatyti URM valstybės biudžeto asignavimus įnašui į fondą sumokėti. Be to, į fondo kviečiami investuoti Lietuvos ir Švedijos verslininkai, pavieniai asmenys.

Džiaugtųsi galimybe

Lietuvoje šiuo metu veikia ne viena visuomeninė organizacija, plėtojanti kultūrinius ryšius su Švedija ir atskiromis tos šalies savivaldybėmis. Tačiau dažnai jų veikla yra fragmentinė. Apsiribojama vienu kitu renginiu, savivaldybių delegacijų mainais, švedų skirtos paramos dalybomis.

Lietuvos ir Švedijos draugijos Vilniuje pirmininkė Dainora Butvilė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog šios draugijos nariai bando Lietuvos ir Švedijos kultūrinius ryšius pakelti į šiek tiek aukštesnį lygmenį: bendradarbiaujama su Švedijos ambasada ir Švedijos prekybos rūmais, Lietuvoje švenčiamos švediškos šventės, organizuojamai su Švedija susiję renginiai, populiarinama švedų kalba.

„Esame nevyriausybinė organizacija ir pelno iš savo veiklos negauname. Viską, ką darome, finansuojame savo arba rėmėjų lėšomis. Todėl sieksime gauti finansavimą iš kokio nors fondo, jei tik bus tokia galimybė“, – kalbėjo D. Butvilė.

Pasak draugijos pirmininkės, Lietuvai nepasinaudoti Švedijos vyriausybės skiriamomis lėšomis kultūriniams mainams būtų nedovanotina klaida, juolab kad Lietuvoje apie švedų kultūrą dar žinoma nedaug.

Delsti nereikėtų

„Lietuvos žinių“ kalbintas Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų narys Audronius Ažubalis tikino galintis tik stebėtis, kodėl Lietuvoje iki šiol nepaskirti mūsų šalies atstovai į fondo valdybą, nors Švedija tai padarė dar praėjusiais metais.

„Gana keistas delsimas, juk šis sprendimas nereikalauja didelių finansinių ar kitokių išteklių. Jis turėtų būti priimtas kur kas operatyviau. Jei delsiama, tai jau primena piktybinį savo pareigų neatlikimą“, – dėstė jis.

Parlamentaro nuomone, toks vilkinimas menkina Lietuvos, kaip valstybės, ir jos administracinės sistemos įvaizdį.