Skųstis galėsime ir po vieną
Dau­giau kaip po de­šimt­me­tį tru­ku­sių dis­ku­si­jų Sei­mas įtei­si­no in­di­vi­dua­lų kons­ti­tu­ci­nį skun­dą. 

Už tai numatančią Konstitucijos pataisą balsavo 106 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė irgi vienas.

„Sveikinu visus Seimo narius, mes ką tik suteikėme žmonėms daugiau teisių“, – po balsavimo sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Parlamentarų prisiimtas įsipareigojimas įteisinti piliečių galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) pagaliau tapo kūnu. Seimas nusprendė, kad Konstitucijos pataisa įsigalios šių metų rugsėjį.

Per pirmą balsavimą 2018-ųjų lapkritį šią iniciatyvą palaikė 104 Seimo nariai, prieš buvo du, septyni parlamentarai susilaikė.

Konstitucijos pataisos Seime turi būti svarstomos ir dėl jų priėmimo balsuojama du kartus. Tarp šių balsavimų privaloma daryti ne mažesnę nei trijų mėnesių pertrauką. Pataisa priimama, jeigu ją abu sykius palaiko ne mažiau kaip du trečdaliai, tai yra – ne mažiau kaip 94, parlamentarai. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau nei po metų.

Agnė Širinskienė sakė nesuprantanti, kodėl kai kurie kolegos parlamentarai baiminasi tokio skundo įteisinimo.

Nemato galimybių piktnaudžiauti

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė vylėsi, kad šiandien Seimas sutelks jėgas ir sprendimas dėl individualaus skundo bus priimtas. „Pagaliau pradedame nejaukiai jaustis ir Europos erdvėje, kai atvažiavęs Ukrainos Konstitucinio Teismo pirmininkas siūlo pagalbą sprendžiant konstitucinio skundo klausimą. Ką jau kalbėti apie senos demokratijos Europos valstybes“, – „Lietuvos žinioms“ teigė A. Širinskienė.

Agnė Širinskienė./BNS nuotrauka

Politikė sakė sunkiai suprantanti, kodėl kai kurie kolegos parlamentarai baiminasi tokio skundo įteisinimo, argumentuoja, esą žmonės, skųsdamiesi KT, ims piktnaudžiauti. „Iš tiesų galimybė kreiptis į KT yra kraštutinė priemonė, kai išbandyti visi kiti teisių gynimo būdai. Antra vertus, kreiptis bus galima tik dėl Konstitucijos ginamų teisių, o ne dėl kiekvieno teisės akto. Apribojimų numatyta iš tiesų daug, tad sunkiai įsivaizduočiau galimybę piktnaudžiauti. Pagaliau KT dirba profesionaliausi teisėjai, jie tikrai sugebės suvaldyti situaciją“, – įsitikinusi A. Širinskienė. Jos akimis, kai kurie politikai paprasčiausiai bijo naujovių, net tokių, kurios seniai pasaulyje egzistuoja.

Per dideli lūkesčiai

TTK vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras taip pat mano, kad antras balsavimas dėl konstitucinio skundo įteisinimo pavyks. Nors jis pats tuo klausimu neslepia esąs nusiteikęs skeptiškiau. S. Šedbaro požiūriu, dėl sukeltų nepagrįstų lūkesčių žmonėms gali tekti nusivilti. „Lietuviai linkę bylinėtis ir nepripažinti savo klaidų. Kai gaus iš KT atsakymą, kad nagrinėti klausimo nėra pagrindo, bus nusivylę“, – spėjo Seimo narys. Jis nuogąstavo, kad tokios tendencijos gali pakenkti ir paties KT įvaizdžiui.

„Nematau, jog įteisinus individualų skundą kas nors pasikeis, atsiras kokių nors papildomų žmogaus teisių apsaugos galimybių. Mano galva, tiek galimybių kreiptis į KT, kiek yra Lietuvoje, nerasime beveik niekur. Kreiptis gali visų grandžių teismai, Seimo narių grupės, valstybės vadovas. Žodžiu, jei iš tiesų norima pasiekti KT, kelių netrūksta. Kam dar papildomai leisti pinigus individualiam skundui? O tai tikrai kainuos“, – kalbėjo S. Šedbaras. Todėl, jo nuomone, niekas iš esmės nepasikeis, „iš 1000 skundų gal koks 1 ir užstrigs“.

Iki šiol piliečiai negalėjo individualiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. / BNS nuotrauka

Pigiau, greičiau, patogiau

Panašias pataisas Seimas nagrinėjo 2017 metų pavasario sesijos metu, tačiau per pirmą priėmimą pritrūko keturių balsų, kad individualus skundas pajudėtų į priekį. Už Konstitucijos pakeitimą tuomet balsavo 90 parlamentarų. KT pirmininkas Dainius Žalimas tada apgailestavo, kad Lietuva lieka viena paskutinių Europos valstybių, nesuteikiančių savo piliečiams teisės kreiptis į KT su individualiu skundu. Pasak jo, politikams patogu, kai žmonės neturi visų įmanomų priemonių gintis nuo kartais neteisėtų valdžios veiksmų.

„Šalyse, kuriose veikia individualus konstitucinis skundas, jis yra dar viena papildoma priemonė išspręsti žmogaus teisių apsaugos klausimus nacionaliniu lygiu nesikreipiant į Strasbūrą. Manau, tai būtų ir pigiau, ir greičiau, ir tiesiog patogiau“, – aiškino KT pirmininkas. Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepciją Seimas patvirtino dar 2007 metais.

Individualaus skundo KT įteisinimas numatytas Vyriausybės programoje. Ji planavo, kad šis institutas pradės veikti 2019 metais. Dabar, kaip nurodoma Konstitucijoje, kreiptis į KT dėl teisės aktų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui gali tik Seimas, Seimo narių grupė, prezidentas, Vyriausybė ir teismai.