Seimo nariai: tarp atsakomybės ir kontrolės
Vie­nas Sei­mo na­rys per vi­są ka­den­ci­ją tik kar­tą pa­pra­šė žo­džio ir iš­ėjęs į tri­bū­ną at­sip­ra­šė, kad ne­ty­čia už­si­ra­šė kal­bė­ti. Ta­čiau jis lan­kė vi­sus po­sė­džius. Net ir su­tik­da­mi, kad tai nė­ra po­li­ti­ko idea­las, tei­sės eks­per­tai pa­lai­ko fi­nan­si­nes sank­ci­jas už Sei­mo po­sė­džių ne­lan­ky­mą.

Seimo nariai – pravaikštininkai? O gal mes tiesiog per mažai suprantame jų darbą? Apie tai, ar leistina Seimo nariams nelankyti posėdžių ir kokią atsakomybę už tai taikyti, kalbėjomės su teisininku Vytautu Sinkevičiumi ir Seimo nariu liberalu Simonu Gentvilu.

Nevykdomas statutas

– Ar galioja dabartinė Seimo statuto redakcija, kurios 151 straipsnis numato, kad nelankant posėdžių parlamento nario altlyginimas mažinamas trečdaliu? Juk Konstitucinis Teismas (KT) pripažino šią normą prieštaraujančia Konstitucijai?

Vytautas Sinkevičius (toliau V. S.): – Labai geras klausimas. Dabar Seimo statute nustatyta, kad Seimo nariui per mėnesį praleidus daugiau kaip pusę posėdžių, kuriuose balsuojama dėl teisės aktų priėmimo, to mėnesio atlyginimas mažinamas trečdaliu. Prieš porą metų ginčas buvo persikėlęs į KT ir šis pasakė, kad ta norma prieštarauja Konstitucijai tiek, kiek numatoma atlyginimą mažinti tik trečdaliu. Taigi, sumažinimas trečdaliu Konstitucijai neprieštarauja. Su Konstitucija nesuderinama tai, kad negalima atlyginimo sumažinti daugiau kaip trečdaliu. Vis dėlto Seimas nusprendė nutarimą perskaityti kitaip. Seimas sako, kad KT pripažino statuto 151 straipsnį prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl šis straipsnis esą negalioja. Vadinasi, galima praleisti kiek nori posėdžių ir jokių sankcijų už tai nenumatoma.

Vytautas Sinkevičius: „Vienokios ar kitokios sankcijos parlamentų nariams galioja ir kitose Europos valstybėse.“

– Seimas savavališkai pažeidinėja statutą? Juk tai pažeidimas, tiesa?

V. S.: – Manau, kad ne šiaip pažeidimas, o atviras piktnaudžiavimas. Tai neracionalus valstybės biudžeto lėšų naudojimas, konstitucinių pareigų nevykdymas. Bet argi Seime kas nors reaguoja? Rašydamas apie tai straipsnį konsultavausi su kitais teisininkais, jie nesupranta, kaip buvo galima taip išaiškinti KT nutarimą.

– Pagal prieš mėnesį Teisės ir teisėtvarkos komiteto teiktą pasiūlymą, praleidus posėdžius parlamentaro mėnesio atlyginimas galėtų būti mažinamas 5 procentais. Ar ši pataisa griežtina dabar galiojančias Seimo statuto nuostatas?

V. S.: – Man atrodo, kad ne, bet Seimas net ir to išsigando. Pagal pasiūlytą pataisą už kiekvieną praleistą Seimo, komiteto ar komisijos posėdį Seimo narys netektų 5 proc. to mėnesio atlyginimo. Įvertinus mėnesio posėdžių skaičių prasčiau lankančiam Seimo nariui atlyginimas sumažėtų apie 30–35 procentus. Taigi iš esmės liekama prie to paties. Konstitucinio Teismo sprendimas ir toliau nevykdomas. Bet, kaip jau sakiau, net ir šios minimalios pataisos Seimas nepajėgė priimti. Projektas iš esmės palaidotas.

Simonas Gentvilas. / Daumanto Kryžiaus nuotrauka

Ne viską galima atšaukti

– Simonas Gentvilas buvo vienas tų Seimo narių, kurie atvirai balsavo prieš. Kodėl būtent taip balsavote, ir apskritai, kodėl Seimas taip keistai elgiasi?

Simonas Gentvilas (toliau S. G.): – Kartais geriau turėti konkrečią nuomonę, ją bent jau galima pagrįsti. Šią savaitę vyksta Seimo plenariniai ir komitetų posėdžiai, penktadienį kviečiamas neeilinis plenarinis posėdis. Jei šias tris dienas kuris nors parlamentaras juose negalėtų dalyvauti (dėl Velykų atostogų, konferencijų, susitikimų su rinkėjais), netektų penktadalio atlyginimo.

Pasiūlyta pataisa buvo griežtesnė nei dabartinė Seimo statuto redakcija. Jei Seimo narys praleidžia vieną posėdžių savaitę, nepriklausomai nuo to, kiek svarbūs tos savaitės balsavimai, jis netenka trečdalio atlyginimo.

V. S.: – Bet juk Konstitucinis Teismas maždaug prieš 15 metų pasakė: laikas, kai Seimo narys nedalyvauja parlamento posėdžiuose, nėra laikomas laiku, kai Seimo narys dirba Seimo nario darbą. Todėl atlyginimas už tą laiką negali būti mokamas.

Simonas Gentvilas: „Demokratija turi savo kainą, visuomenė turi ją sumokėti. O rinkėjai renkasi kas ketverius metus.“

– Taigi, pavyzdžiui, konferencija – ne Seimo nario darbas?

V. S.: – Žinoma, kad ne. Tai yra papildoma veikla. Seimo nario pagrindinis darbas yra posėdžiai. Konstitucinis Teismą tai kelis kartus pabrėžė. KT pozicija tokia: už laiką, kai Seimo narys nedalyvauja posėdžiuose, jam nereikia mokėti. O dabar štai girdime: aš nedalyvauju posėdyje, bet vis tiek atlyginimas man turi būti mokamas. Seimo nariai tik dvi dienas per savaitę turi plenarinius ir vieną dieną – komitetų posėdžius. Dar lieka kelios dienos, kai jie gali laisvai planuoti savo laiką. Latvijoje vertinama griežčiau – už kiekvieną praleistą plenarinį posėdį atlyginimas mažinamas 20 procentų.

– S. Gentvilo argumentai taip pat skamba įtikinamai: jei renginiai iš anksto suplanuoti, o staiga paskelbiamas neeilinis posėdis, sunku visur suspėti.

V. S.: – Čia jau kalbama apie Seimo darbo organizavimą. Parlamento, frakcijų vadovai, seniūnų sueiga turėtų tinkamai derinti renginių datas.

Seimo nario darbas

– Ar jūs, pone Gentvilai, sutinkate, kad Seimo nario darbas – tik posėdžiai?

S. G.: – Ne. Jei pažiūrėtume į daug kartų perrinktus sėkmingus Seimo narius, pavyzdžiui, Rimą Baškienę, pamatytume, kiek daug darbo jie atlieka ne posėdžiuose.

V. S.: – Nenorėčiau, kad mano žodžiai būtų taip suprasti. KT taip ir nesakė, jis pasakė, kad dalyvavimas posėdžiuose yra pagrindinė parlamentaro darbo forma. Seimo narys turi rengti įstatymų projektus, domėtis įvairiomis problemomis, susitikinėti su rinkėjais. Bet šie papildomi darbai neatleidžia nuo pareigos dalyvauti posėdžiuose. Tačiau Seimo nariai nustato teisinį reguliavimą, leidžiantį jiems praleisti posėdžius.

– Jei žmonės ieško, kaip apeiti taisyklę, tai gal taisyklė nevykusi?

S. G.: – Demokratija turi savo kainą. Blogi pavyzdžiai, nedrausmingi Seimo nariai taip pat turi teisę egzistuoti. Visuomenė turi sumokėti tą kainą, o rinkėjai renkasi kas ketverius metus. Galima „išbalsuoti“ blogai dirbusį Seimo narį.

– Seimo nariai mėgsta daryti nuorodas į rinkėjų valią, bet ar tai nėra tiesiog išsisukinėjimas?

S. G.: – Vadinamieji vienmandatininkai tikrai stebimi biudžetinio sektoriaus darbuotojų, žiniasklaidos. Todėl rinkėjai tikrai žino, ką veikia Seimo nariai, ir susitikimuose dažnai apie tai klausia. O ir opozicija budi.

Finansinė atsakomybė turi išlikti

– Tai gal iš tiesų nereikia taikyti finansinės atsakomybės už posėdžių nelankymą?

S. G.: – Matau stropiausius Seimo narius, kurie mažiausiai šneka, bet dažniausiai dalyvauja posėdžiuose. Taip pat matau tikrai profesionalius nacionalinio ir tarptautinio lygio politikus, kurie praleidžia posėdžius. Ir tai nereiškia, kad jie nedirba savo darbo. Seimo nariai turėtų jaustis saugūs. Nepamirškime, kad opozicija nedalyvavimu kartais naudojasi kaip įrankiu, boikotuoja posėdžius. Ši opozicijos teisė nedalyvauti turėtų būti užtikrinta.

V. S.: – Žinoma, reikia rasti vertybių balansą. Negalima visko suvesti vien į finansines sankcijas. Bet negaliu nematyti ir to, kad visuomenė per daug atlaidi Seimo nariams.

– Bet juk nuolat kalbame apie visuomenėje susikaupusį pyktį, apie tai, kad Seimas neturi pasitikėjimo.

V. S.: – Visuomenė toleruoja daugybę dalykų, kurių išprususi visuomenė netoleruotų. Pyktis yra labai abstraktus. Iš mūsų Seimo narių reikalaujama per mažai konkrečių dalykų. Jeigu parlamentaras per visą kadenciją neištaria nė žodžio, nesiūlo įstatymų projektų, aukštos kultūros visuomenėje jis neturėtų šansų būti perrinktas kitai kadencijai.

– Koks galėtų būti konstruktyvus sprendimas dėl Seimo narių finansinės atsakomybės?

S. G.: – Buvo toks parlamentaras, klaipėdietis, jis visą kadenciją sąžiningai sėdėjo Seimo posėdžių salėje. Vienintelį kartą paspaudė mygtuką „Pasisakyti“. Išėjo į tribūną ir sako: „Atsiprašau, aš netyčia paspaudžiau mygtuką.“ Pagal minėtą Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą jis būtų stropiausias Seimo narys, nors, tiesa, nebuvo perrinktas kitai kadencijai

Reikėtų ieškoti protingo balanso. Skeptiškai vertinu finansinės atsakomybės poveikį, nes Seimo nariai (ypač opozicijoje) turi teisę boikotuoti posėdžius esant reikalui.

V. S.: – Finansinė atsakomybė turėtų išlikti. Jūs sakote, kad finansinės sankcijos netinkama Seimo narių motyvavimo priemonė. Bet pasižiūrėkite, kaip vieningai jie tam priešinasi. Vadinasi, tai – rimtas svertas. Įstatymai neturi būti rašomi taip, kad atrodytų, jog Seimo narius norima kontroliuoti. Bet visuomenė turi žinoti apie Seimo nario veiklą, ji turi būti skaidri, lėšos turi būti racionaliai naudojamos. Finansinės nuobaudos dydis – Seimo apsisprendimo reikalas. Vienokios ar kitokios sankcijos galioja ir kitose Europos valstybėse.