Seime vėl padvelkė atostogomis
Ge­gu­žę vyk­sian­tys pre­zi­den­to ir Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mai ko­re­guo­ja Sei­mo dar­bo gra­fi­ką. Opo­zi­ci­ja pik­ti­na­si, kad ba­lan­dį nu­ma­ty­tos vos trys Sei­mo ple­na­ri­nių po­sė­džių die­nos. Tuo me­tu val­dan­tie­ji aiš­ki­na, kad reng­ti ma­žiau po­sė­džių pa­gei­da­vo pa­tys opo­zi­ci­jos at­sto­vai.

Padirbėję tris pavasario sesijos savaites Seimo nariai balandį planuoja dirbti atokvėpio ritmu. Šį mėnesį plenariniams posėdžiams numatyta skirti tris dienas vietoj šešių. Likusį laiką parlamentarai teigia dirbsiantys komitetuose, komisijose, susitikinės su rinkėjais. Parlamentarų dėmesio bei konkrečios pagalbos neabejotinai prireiks ir dėl prezidento posto besivaržantiems kolegoms. O kur dar Velykos, kurioms susikaupti aršios diskusijos plenarinių posėdžių salėje tikrai nepadeda. Politologai pažymi, kad Seimo narių darbo krūvis nėra jau toks sunkus, o norintys jį dar pasilengvinti tam turi visas sąlygas.

Dirba atsipūtę

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūno pavaduotojas Jurgis Razma sakė sunkiai prisimenantis, kad viduryje sesijos būtų suplanuotos vos trys plenarinių posėdžių dienos. „Posėdžių grafiką tvirtina Seimo valdyba. Aišku, kad toną duoda „valstiečių“ lyderiai. Trys dienos – labai jau maža“, – „Lietuvos žinioms“ teigė konservatorius. Nors Seimo statutas numato galimybę kas mėnesį vieną savaitę nerengti plenarinių posėdžių, J. Razmos požiūriu, tas nėra būtina. „Vis akivaizdžiau matyti, kad valdantieji nelabai žino, ką reikia svarstyti, kuria kryptimi eiti. O prieš prezidento rinkimus vengia, kad svarstymai neišryškintų tam tikrų problemų, neišspręstų klausimų. Manau, dėl šios priežasties jie vengia ir plenariniuose posėdžiuose numatytos Vyriausybės valandos, per kurią premjerui ir ministrams neretai pateikiami ir ne patys patogiausi klausimai“, – svarstė parlamentaras.

Kita vertus, jis spėjo, praėjus didesnei kadencijos daliai, kai kurie kolegos per daug įsijautė į tautos išrinktųjų vaidmenį, todėl pasiimti vieną ar dvi laisvas savaites nemato problemos. „Bet juk reikia jausti visuomenės nuotaikas, požiūrį į Seimą. Kaip ten bebūtų, žmonės supranta, kad tikrasis Seimo darbas vyksta plenariniuose posėdžiuose. Ir argumentai, kad per laisvas dienas rengiami projektai, susitikinėjama su rinkėjais, neįtikina. Tai nėra priežastis nerengti plenarinių posėdžių“, – samprotavo J. Razma. Jei net ir nėra parengtų projektų, nors sesijos darbotvarkė perpildyta, konservatoriaus nuomone, laiką prasmingai galima išnaudoti diskusijoms ar parlamentinės kontrolės reikalams. „Gaila, kad taip atsipalaidavus žiūrima į Seimo darbą“, – apgailestavo TS-LKD frakcijos atstovas.

Rima Baškienė: „Turėdama galvoje, kad ši sesija dėl naujojo prezidento inauguracijos ir reikalų po jos gali trukti iki rugpjūčio pradžios, Seimo valdyba ir priėmė tokį sprendimą.“

Grafiką pasivys

Tuo metu pirmoji Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė stebėjosi konservatoriaus kritika. „Bet juk patys opozicijos atstovai tiesiog džiaugsmingai pasiūlė tokį sprendimą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politikė. Pasak jos, seniūnų sueigoje Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai priminė, kad prieš tai buvusioje ir ne kartą pratęstoje rudens sesijoje plenarinių posėdžių buvo gerokai daugiau. Be to, liberalai esą atkreipė dėmesį į rinkimų laikotarpį bei Didžiosios savaitės ypatumus. „Turėdama galvoje, kad ši sesija dėl naujojo prezidento inauguracijos ir reikalų po jos gali trukti iki rugpjūčio pradžios, Seimo valdyba ir priėmė tokį sprendimą. Per visą sesijos laikotarpį plenarinių posėdžių tikrai nebus mažiau“, – teigė R. Baškienė. Ji tikino, kad teisės aktų projektų valdantieji nepritrūko, visi bus pateikti, kaip ir numatyta darbų plane. „O štai TS-LKD frakcijos projektų pasigedome. Paskutinis opozicijos rengtas posėdis baigėsi 16 val., nors turėjo trukti iki 17 valandos. Labai jau „kūda“ buvo konservatorių darbotvarkė. Tikrai nematau problemos, dėl šio mėnesio posėdžių grafiko, intensyviau dirbsime gegužę ir birželį“, – sakė „valstietė“.

Katastrofiškas reitingas

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus pastebėjimu, Seimo narių darbo krūvis, palyginti su kitais, tikrai nėra „sunkiausias ir sudėtingiausias“. „Neapibrėžtos ir nenormuotos atostogos, kai galima vienu metu tarsi ilsėtis, tarsi dirbti. Ilgi tarpai tarp sesijų. Taigi Seimo narys, kuris nenori persidirbti, galimybių tam turi daugiau nei reikia“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas. Dėl šios priežasties neskubama spręsti ir posėdžių lankomumo problemos. „Laiko atžvilgiu Seimo nario darbas yra gana neimlus“, – pažymėjo A. Krupavičius. Pasak jo, didelė Seimo problema, kad juo, kaip ir politinėmis partijomis, visuomenė nepasitiki. „Žinoma, nepasitikėjimo lygis perpus mažesnis nei Ukrainoje, kur jis siekia daugiau nei 80 procentų. Tačiau, palyginti su kitomis institucijomis, Seimu pasitikėjimas katastrofiškai žemas. Matyt, Seimo narių drausmės klausimai taip pat yra tas veiksnys, kuris neprideda populiarumo ir pasitikėjimo“, – teigė A. Krupavičius.