Rusija nesnaudžia: buvęs Sausio 13-osios prokuroras sulaukė kaltinimų
Ru­si­jos Ty­ri­mų ko­mi­te­tas bu­vu­siam Lie­tu­vos pro­ku­ro­rui Si­mo­nui Slap­šins­kui, ty­ru­siam re­zo­nan­si­nę Sau­sio 13-osios by­lą, par­eiš­kė kal­ti­ni­mus už akių.

Komitetas informavo, kad S. Slapšinskas kaltinamas „neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu“, susijusiu su 1991-ųjų sausio 13-osios įvykiais Vilniuje.

„Esminė komiteto tyrimo kryptis – toliau peržiūrima baudžiamoji byla dėl neteisėto Rusijos piliečių traukimo baudžiamojon atsakomybėn Lietuvoje, tarp jų – buvusių sovietinės armijos kariškių, teisėsaugos darbuotojų, Lietuvos Komunistų partijos narių, kad jie sukėlė civilių gyventojų mirtį ir kūno sužalojimus užtikrindami viešąją tvarką Vilniuje, 1991-ųjų sausį“, – sakė Tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko.

Rusijos tyrėjai sako nustatę, jog S. Slapšinskas buvo atsakingas už šiuos veiksmus, nes anksčiau ėjo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas ir kartu su kolegomis surašė kaltinamąjį aktą Rusijos piliečiams.

Pažymima, kad 2015-aisiais S. Slapšinskas perdavė bylą nagrinėti teismui.

„Slapšinskui už akių pateikti kaltinimai dėl neteisėto žinomai nekaltų piliečių traukimo baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė S. Petrenko.

S. Slapšinskas: tai persekiojimas

Rusijos teisėsaugos už akių šios šalies piliečių persekiojimu kaltinamas buvęs prokuroras Simonas Slapšinskas teigia, jog tai – politinis persekiojimas.

„Jokių oficialių dokumentų aš nesu gavęs. Tai yra elementarus politinio pobūdžio persekiojimas ir nieko daugiau, tai yra politiškai motyvuotas baudžiamasis persekiojimas“, – BNS sakė S. Slapšinskas.

Lietuva pradėjo saugoti pareigūnus

Rusijai grasinant baudžiamosiomis bylomis, Lietuvos tarnybos šių metų vasario pradžioje pranešė ėmusis priemonių apsaugoti Sausio 13-osios bylą tiriančius pareigūnus.

„Galiu užtikrinti, be abejo, kad imasi (priemonių– BNS). Apie metodus nenorėčiau plėstis, tai yra bendri veiksmai, prevenciniai pokalbiai, instruktavimas, daugiau per įspėjimą, kur nereikėtų vykti ir kaip saugotis, kad nebūtų provokacijų“, – ankčiau sakė Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.

Anksčiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas patvirtino, kad Rusija Sausio 13-osios bylos pareigūnams – tyrėjams, prokurorams, teisėjams – bando sukurpti baudžiamąsias bylas. Jis teigė, kad šiems pareigūnams gali prireikti valstybės pagalbos.

Sausio 13-osios byloje daugiau kaip 60 asmenų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, dauguma jų teisiami už akių.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Pradėjo tyrimą

Rusijos teisėsauga laikosi pozicijos, kad sausio įvykių metu Lietuva „nebuvo nepriklausoma respublika ir priklausė SSSR“, o sovietų kariniai daliniai „atliko savo tarnybos pareigą“ ir veikė pagal Sovietų Sąjungos įstatymus.

Rusija dar pernai liepą paskelbė pradėjusi tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, susijusių su Sausio 13-osios bylos nagrinėjimu.

S. Petrenko yra sakiusi, kad Rusijos piliečiams pateikti kaltinimai nėra grindžiami objektyviais įrodymais.

Lietuvos URM Rusijos teisėsaugos veiksmus pavadino „atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams“.

S. Slapšinskas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui vadovavo 2011–2016 metais. Nuo 2016-ųjų S. Slapšinskas dirba advokatu.