Redakcijos paštas. Kodėl mes vis dar klaidžiojame tarp trijų raidžių? (II dalis)
Lie­tu­va, pa­var­gu­si nuo il­go klai­džio­ji­mo, ty­liai ap­ta­ri­nė­ja ar trys rai­de­lės lie­tu­vių kal­bai pa­kenks ar ne­pa­kenks. Su­si­mai­šė par­ti­jų ideo­lo­gi­jos, tie­sa su me­lu, iš­min­tin­gu­mas su pri­mi­ty­vu­mu, pa­trio­tiš­ku­mas su abe­jin­gu­mu, o gal ir su iš­da­vys­te. Po­li­ti­kų tei­kia­mi Lie­tu­vos ir už­sie­nio pi­lie­čių as­men­var­džių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se siū­ly­mai ke­lia nu­sis­te­bė­ji­mą ir su­si­rū­pi­ni­mą. Ma­no, ei­li­nio pi­lie­čio, ne kal­bi­nin­ko, ne po­li­ti­ko pa­ste­bė­ji­mai apie as­men­var­džio, kaip as­mens ta­pa­ty­bės žy­mens, var­to­ji­mą ga­li bū­ti nau­din­gi tuo be­si­do­min­čiai vi­suo­me­nei, ypač po Len­ki­jos Se­na­to Pir­mi­nin­ko kal­bos pa­sa­ky­tos Lie­tu­vos Sei­me.

Pasaulyje yra ne chaosas, o gera asmenvardžių įrašymo į asmens tapatybės dokumentus ir jų perrašymo į kitus dokumentus tvarka. Lietuva 27 metus klaidžioja. Kalbininkai dar diskutuoja ar asmevardis yra kalbos sistemos dalis, ar tik asmens tapatybės žymuo. Politikai nepastebi užsienio piliečių ir Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo skirtumų. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau VLKK) siūlo Lietuvos piliečių užsienietiškus asmenvardžius rašyti autentiškus, o žiniasklaida tik aptarinėja ar Q, W, X raidės lietuvių kalbai pakenks ar nepakenks.

Kokios taisyklės reglamentuoja asmenvardžių rašymą dokumentuose

Asmenvardis pasaulyje užrašomas lotyniško pagrindo rašmenimis (lotyniško pagrindo abėcėlių rašmenimis) arba nelotyniško pagrindo rašmenimis (kinų, kirilica, graikų, arabų ir kt.). Vilniaus Universiteto (VU) filologijos fakultetas Seimui atsiųstame išaiškinime rašo: „Kiek šiuo metu yra lotyniškų (lotyniško pagrindo) rašmenų, priklauso nuo skaičiavimo metodikos. ....Unikode konsorciume šiuo metu registruota iš viso 940 lotyniškų rašmenų (didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant atskirai)“. Dauguma jų nėra aktualūs oficialiems dokumentams, bet Europos Sąjungos (ES) valstybių abėcėlėse esantys 72 rašmenys (didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant kaip vieną rašmenį), o pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau ICAO taisykles) transliteruoti pasaulyje dažniausiai vartojami 95 lotyniški rašmenys, (be lotynų abėcėlės 26 raidžių) rodo, kad pasaulyje viešajame gyvenime vartojama virš šimto mums nepažįstamų lotyniškų rašmenų. Rašmenų sąrašas nėra baigtinis.

Pagrindiniai asmens tapatybės dokumentai (kelionės dokumentai) yra pasas ir asmens tapatybės kortelė. Juose piliečio tapatybės duomenys įrašomi pagal ICAO taisykles. Šiai organizacijai priklauso 190 šalių, tame tarpe ir Lietuva. Visos šalys, įrašydamos piliečio tapatybės duomenis, privalo laikytis tų pačių taisyklių. Kokios jos?

Paso pirmame puslapyje ar asmens tapatybės kortelės pirmoje pusėje piliečio asmenvardis (vardas ir pavardė) įrašomas nacionaliniais rašmenimis. Šitas įrašas priklauso šalies kompetencijai. Šalis gali vartoti ir kitų šalių rašmenis, bet teisės aktai įpareigoja: „Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose Lietuvos piliečių asmenvardžiai negali būti rašomi kitaip nei asmens tapatybės dokumentuose“. Jei Lietuvos piliečio asmenvardį asmens tapatybės dokumente įrašysime prancūzų, lenkų ar kitomis kalbomis su jų diakritiniais ženklais ir pagal jų kalbos taisykles, tai privalėsime taip rašyti visoje Lietuvoje, visuose dokumentuose. Šis asmenvardis viešajame gyvenime tariamas, rašomas, linksniuojamas, derinamas su kitais žodžiais pagal šalies kalbos taisykles. Asmenvardis, užrašytas su nacionaliniais diakritiniais ženklais ir pagal šalies kalbos taisykles, yra šalies kalbos sistemos dalis ir asmens tapatybės žymuo (kodo dalis) tik šalies viduje, nes nacionalinius rašmenis atpažįsta tik tos šalies kompiuterinės sistemos bei visuomenė.

Asmens tapatybės dokumento mašininio skaitymo skyriuje (paso pirmo lapo apačioje, kortelės antroje pusėje) asmenvardis įrašomas antrą kartą. Čia jokios pasirinkimo laisvės nėra. Kiekviena šalis savo piliečio asmenvardį privalo perrašyti pagal ICAO taisykles 26 raidėmis, kurios atitinka anglų (lotynų) abėcėlės raides. Nacionaliniai rašmenys pagal ICAO taisykles perrašomi taip: Ø – OE, Æ – AE, Œ – OE, þ – TH, ß – SS, Ö – OE, Ü – UE , Ä – AE, Å – AA, IJ – IJ. Kiti taisyklėse nurodyti 85 rašmenys su diakritiniais ženklais perrašomi be diakritinių ženklų. Šis įrašas yra tik dažniausiai pasaulyje vartojamų 26 rašmenų rinkinys, asmens tapatybės žymuo, kodo dalis skirta visam pasauliui ir Lietuvai mašininiam ir vizualiniam skaitymui. Jis nėra kalbos sistemos dalis, vartojamas tik kaip citata. Jį atpažįsta viso pasaulio kompiuterinės sistemos ir civilizuotos visuomenės. Šis įrašas kinta tik keičiant asmens tapatybės dokumente pirmąjį asmenvardžio įrašą. Mūsų Rūta Meilutytė, Jonas Valančiūnas po visą pasaulį keliauja, finansinius ir kitus reikalus tvarko savo asmenvardį rašydami „Ruta Meilutyte“, „Jonas Valanciunas“, taip kaip asmens tapatybės dokumentuose pagal ICAO taisykles įrašė Lietuva. Pasaulio šalys, vartojančios ne lotyniško pagrindo rašmenis ( Kinija, Japonija, Rusija, Arabų šalys ir kt.), savo piliečių asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose įrašo ir anglų abėcėlės raidėmis. Pagal asmenvardį, užrašytą pagal ICAO taisykles, gimimo datą, šalį ir kitus asmens tapatybės žymenis, greitai ir be klaidų nustatoma kiekvieno planetos gyventojo tapatybė.

Aptarkime užsieniečių ir šalies piliečių asmenvardžių rašymo dokumentuose skirtumus. Jie yra esminiai, bet ne visada pastebimi.

Kitų valstybių piliečių (užsieniečių) asmenvardžių perrašymas į kitus dokumentus

Užsieniečio asmenvardį iš asmens tapatybės dokumento į kitus dokumentus perrašo įvairiose įstaigose, įvairiais nepažįstamais rašmenimis, įvairiomis priemonėmis, iš įvairių dokumentų, įvairios kvalifikacijos darbuotojai.

Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos pateiktoje informacijoje teigiama, kad Airijoje, Čekijoje, Ispanijoje, J. Karalystėje, Prancūzijoje, Švedijoje užsieniečių pavardės perrašomos be diakritinių ženklų arba taikant ICAO taisykles.

Estijoje, Belgijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje užsieniečių pavardės perrašomos autentiškos, o kai nėra techninių galimybių, perrašomos pagal ICAO taisykles.

Vokietija, Lenkija, Suomija, Portugalija, Slovakija, Nyderlandai, Malta, Liuksemburgas, Austrija, Bulgarija, Graikija deklaruoja, kad visada perrašo užsienio piliečių autentiškas pavardes, bet tuo galima abejoti.

Diakritinių ženklų neperrašymas įtakos užsieniečio asmens tapatybės žymeniui neturi, nes užsieniečio asmenvardyje vertinamos tik ICAO taisyklėse pateiktos 26 raidės be diakritinių ženklų, t. y. vertinamos raidės įrašytos paso ar asmens tapatybės kortelės mašininio skaitymo skyriuje. Tai patiria kiekvienas keleivis pirkdamas kelionės bilietą į kitą šalį.

VLKK teigė: „ Lenkijoje ir kitose valstybėse, kurios leidžia originaliai rašyti užsienio piliečių ir tautinėms mažumoms priklausančių piliečių asmenvardžius, daugeliu atvejų rašoma be diakritinių ženklų, nes įvesti į informacines sistemas, registrus neleidžia techninės galimybės“.

Lietuvoje užsienio piliečių asmenvardžius reikia rašyti autentiškus pagal galiojantį VLKK 1997 metų Nutarimą Nr. 60, papildytą imperatyviu nurodymu: „...oficialiuose dokumentuose (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus) kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos“.

Po įstaigų apklausos pati VLKK konstatuoja, kad nurašant kitų kalbų asmenvardžius vartojamos lietuvių kalbos raidyne nesančios raidės Q, W, X, bet diakritiniai ženklai, jei nėra techninių galimybių jų perteikti, neperrašomi („....vietoj raidės su diakritiniu ženklu tokiu atveju rašoma raidė be jo, pvz., vietoj ř rašoma r“).

Migracijos Departamentas reikalauja, kad užsienietis prašyme nuolat gyventi Lietuvoje savo asmenvardį rašytų taip: „Prašyme vardas(-ai) ir pavardė (-ės) rašomi didžiosiomis raidėmis lotyniškais rašmenimis be šalutinių (diakritinių) ženklų, ligatūrų ir kitų lotyniškos abėcėlės raidžių modifikacijų pagal Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paso ar asmens tapatybės kortelės (toliau– kelionės dokumentas) lotyniškus įrašus“.

Pavyzdžiai rodo, kad Lietuvoje užsieniečių asmenvardžiai ne visada perrašomi autentiški.

Lietuvos politikų ir VLKK siūlymai, kaip perrašyti kitų valstybių piliečių asmenvardžius

V. Stundys ir 11 Seimo narių įstatymo projekte Nr. XIIP-1675(2014m.) siūlė užsienio valstybių piliečių vardus ir pavardes išduodamuose dokumentuose rašyti lietuviška forma (lietuviškais rašmenimis pagal tarimą). Remiantis šiuo pasiūlymu būtų neteisėtai pakeičiami didžiosios dalies atvykusių užsieniečių asmens tapatybės žymenys. Pono White nusipirktas Lietuvoje turtas priklausytų ponui Vaitui. Užsieniečio asmenvardžio sulietuvinimas, keičiant pamatines lotynų abėcėlės raides, Lietuvai pasibaigtų kaip traukinio bėgių išardymas pajūryje.

70 Seimo narių pateiktame įstatymo projekte Nr. XIIIP-535 (2017 m.) siūlo užsieniečio vardą ir pavardę, dokumento šaltinyje įrašytą lotyniškos abėcėlės rašmenimis, į kitus dokumentus nurašyti paraidžiui. Tai gerai, bet 4 str. 2 dalies 2 punktu siūlo užsieniečių asmenvardžius, įrašytus lotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus perrašyti lietuvių kalbos rašmenimis. Pamatines 26 lotynų abėcėlės raides užsieniečio asmens tapatybės žymenyje kaitalioti nevalia.

Buvusi VLKK savo pateiktose Seimui išvadose imperatyviai siūlė ir toliau užsieniečių asmenvardžius, užrašytus lotyniško pagrindo rašmenimis, perrašyti autentiškus remiantis VLKK 60-oju nutarimu. Panašus G. Kirkilo ir I. Šiaulienės siūlymas įstatymo projekte Nr.XIIP-1653 (2014m.). Jų siūlymuose neatsižvelgta į tai, kad ne visus užsieniečių asmenvardžius visose įstaigose įmanoma ir ar reikia perrašyti autentiškus. Autentiškos pavardės perrašymas yra pagarbos asmeniui parodymas, bet Lietuvoje gyvenančio užsieniečio asmenvardį visur ir visada rašyti autentišką, vartojant viso pasaulio diakritinius ženklus, visuomenei būtų per sunku.

Manau, kitų valstybių piliečių asmenvardžius į oficialius dokumentus reikia perrašinėti autentiškus su išimtimi, leidžiančia rašyti pagal ICAO taisykles (kai nėra techninių galimybių ir kt.). Raidžių Q, W, X vartojimas būtų teisėtas, nes užsieniečio asmenvardis nėra kalbos sistemos dalis. Jis yra tik asmens tapatybės žymuo, kodas, citata, kaip žodžiai Swedbank ar Maxima.

Juridinę galią neturinčiuose raštuose (pvz., mano šis straipsnis) būtų rašoma ir pagal autentišką tarimą (Wałęsa – Walensa), nes tai ne viešojo gyvenimo sritis.

Galima teigti, kad Lietuvoje užsieniečių asmenvardžiai perrašomi pagal pasaulyje galiojančią tvarką, be didelės žalos lietuvių kalbai, visuomenei ir užsieniečiui. Reikia truputį pataisyti teisinį aktą, kad de jure atitiktų de facto.

Lietuvos Respublikos piliečių nelietuviškų asmenvardžių rašymas asmens tapatybės dokumentuose

Piliečio asmenvardis suteikiamas, keičiamas bei į asmens tapatybės dokumentą įrašomas tik kompetentingose įstaigose tik vieną ar kelis kartus per gyvenimą – gimus, tuokiantis , skiriantis, priimant pilietybę ir kt. Visuose kituose dokumentuose piliečių asmenvardžiai rašomi remiantis asmens tapatybės dokumentu. Piliečio asmenvardį, užrašytą lotyniško pagrindo rašmenimis, galima sąlyginai suskirstyti į dvi dalis.

Pirma, asmens tapatybės dokumente įrašyto asmenvardžio pagrindą sudaro lotynų abėcėlės 26 raidės. Jas atpažįsta viso pasaulio kompiuterinės sistemos ir visuomenės. Pasaulyje tos 26 raidės perrašant piliečio asmenvardį, jei įmanoma, išsaugomos. Jas galima keisti tik dėl svarbių priežąsčių, remiantis galiojančiais šalies teisės aktais. Pvz., Lietuva W raidę keičia V, nes W raidės nėra lietuviškoje abėcėlėje. Ar keitimas buvo būtinas, pasakyti gali tik teismai (TT byla C-391/09), įvertinę piliečio ir valstybės interesų pusiausvyrą. Lietuvos teismuose jau buvo svarstoma kelios dešimtys bylų, nes Lietuva keičia ne tik Q, W, X raides, bet ir patį asmenvardį, pvz., Jacquet – Žakė.

Antra, asmenvardžio tarimo (skambėjimo) užrašymui, su tomis 26 raidėmis valstybės vartoja diakritinius ženklus. Jų tarimas ir reikšmė kiekvienoje šalyje skiriasi. Kitų šalių kompiuterinės sistemos ir visuomenės jų neatpažįsta, todėl, perrašant užsienietišką asmenvardį į piliečio asmens tapatybės dokumentą, diakritiniai kitų šalių ženklai teisėtai nupūčiami lyg dulkės (TT byla C-391/09).

Konstitucinis Teismas savo nutarime citavo buvusios VLKK pirmininkės Danguolės Mikulėnienės teiginį: „kalbos komisijai nėra žinoma, kad kuri nors valstybė, darydama asmenvardžių įrašus piliečių pasuose, peržengtų savo abėcėlės ribas“.

Piliečių užsienietiškų asmenvardžių rašymo asmens tapatybės dokumentuose tvarka įvairiose šalyse skiriasi priklausomai nuo šalies dydžio, kitakalbių gausumo, kultūros.

Demokratinis kelias. Užsienietis, pakeitęs pilietybę, savo asmenvardį, užrašytą lotynų abėcėlės raidėmis pagal ICAO taisykles (be diakritinių ženklų), gali nekeisti, bet ne visada jis dera prie naujos šalies kalbos tradicijų. Dalis sąmoningų piliečių prie naujos visuomenės prisitaiko laisvanoriškai pakeisdami savo asmenvardį, o dalis vargina save ir visuomenę. Šimkevičius, Adamkavičius ir kiti lietuviai, gerbdami JAV visuomenę ir nenorėdami būti vadinami Simkevicius, Adamkavicius, pavardes priderino prie tos šalies kalbos taisyklių. Jie tapo Shimkus, Adamkus ir liko gerbiami Amerikoje, pasaulyje ir Lietuvoje. Manau, Lietuvai šis kelias rizikingas. Ar patys kitakalbiai pavardes derintų prie lietuvių kalbos taisyklių?

Paslėptas prievartinis kelias. Dalis valstybių kartu su visuomene sudaro tokias sąlygas, kurios priverčia pilietį savo asmenvardį asmens tapatybės dokumente rašyti pagal tos šalies kalbos taisykles. Pvz., Lenkijoje teisės aktai leidžia į asmens tapatybės dokumentus raštišku pageidavimu įsirašyti autentiškus asmenvardžius, bet viešajame gyvenime kompiuterinės sistemos jų neatpažįsta, visuomenei sunku jį vartoti, todėl kyla pagrįstas abipusis nepasitenkinimas. Kitakalbiai priversti taikytis prie daugumos. Visoje Lenkijoje tik keliolika lietuvių šeimų išdrįso savo asmenvardžius užrašyti lietuviškais rašmenimis. Punsko savivaldybės darbuotojų asmenvardžiai beveik visi, „pačių pageidavimu“ pakeisti, keičiant net pamatines raides ir skambėjimą: Witold Liszkowski (Vytautas Liškauskas), Jan Wojczulis (Jonas Vaičiulis) ir kt., t.y. dvejuose asmenvardžiuose pakeitė net 20 lietuviškų raidžių ir įrašė 19 kitų raidžių.

Šį metodą gali vartoti tik didelė valstybė su stipria visuomene, nes čia pavienių kitakalbių piliečių asmenvardžių įtaka valstybinei kalbai ir visuomenei nulinė. Sunkumai atsiranda patiems kitakalbiams. Visų valstybių, tame tarpe Lenkijos ir Lietuvos siekis savo piliečių asmenvardžius rašyti nacionaliniais rašmenimis pagal šalies kalbos taisykles nėra smerktinas. Smerktini reikalavimai Lietuvoje piliečių užsienietiškus asmenvardžius rašyti autentiškus , pavyzdžiu rodant Lenkiją, kurioje kitos kalbos asmenvardyje neišsaugojami nei autentiški rašmenys nei skambėjimas. Sunku įsivaizduoti, kad kurios nors šalies visose įstaigose būtų vartojami viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenys.

Manau, mažai Lietuvai su dideliu kitakalbių piliečių procentu, toks kelias (prižadėti tai, ko negalima įvykdyti) yra netinkamas , vedantis prie nesusipratimų.

Trečias kelias. Valstybė teisės aktais įpareigoja šalies piliečių asmenvardžius rašyti tik pagal šalies kalbos rašybos taisykles nacionaliniais rašmenimis. Tokiu keliu eina Latvija teisės aktais įpareigojusi svetimų kalbų asmenvardžius rašyti latvių kalba (latviškomis raidėmis pagal skambesį), kiek įmanoma artimiau jų tarimui užsienio kalba.

Lietuva 28 metus klaidžioja. Nėra patikimų analizių, diskusijų. Pavienių politikų ar kalbininkų teiginiai dažnai klaidinantys, apsiribojama raidžių Q, W, X aptarinėjimu.

Dabar Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose privalome rašyti vadovaujantis 28 metus galiojančiu Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos (toliau LR AT) 1991m. sausio 31 d. Nutarimu:

Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimas

Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase.

1. Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

2. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi:

a) pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba

b) pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes).

3. Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.

4. Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašyti asmens vardai ir pavardės keičiami teisės aktų nustatyta tvarka.

Konstitucinis Teismas (KT) 1999 m. spalio 21 d. pripažino, kad šio LR AT 1991m. sausio 31 d. Nutarimo 2 punktas neprieštarauja Konstitucijai, ir paaiškino (KT nutarimo motyvuojamosios dalies 7 punktas): „Pažymėtina, kad Aukščiausios Tarybos nutarimo normos nustatančios, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra taikomos visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių„. KT šią nuostatą dar kartą pakartojo savo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime (motyvuojamosios dalies 2 punktas).

VLKK galiojantis Nutarimas Nr. 60 nurodo: „ Lotyniško pagrindo alfabetus vartojančių kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą adaptuojami, t. y. pateikiami pagal tarimą“. Tokiuose leidiniuose rašome ne James Cook, bet pagal tarimą – Džeimsas Kukas. Rašome Vilijamo Šekspyro Romeo ir Džuljeta, o ne William Shakespeare Romeo ir Juliet.

Vardų ir pavardžių įrašai piliečių asmens tapatybės dokumentuose daug kartų svarbesni, nes jie rašomi ir skamba nuolatos ir visur. Kiekvienas Lietuvos piliečio pase įrašytas diakritinis ženklas labai svarbus, nes keičia asmenvardžio tarimą ir asmens tapatybės žymenį. Ūselis ir Uselis Lietuvoje yra skirtingos dvejų piliečių pavardės, o užsienyje jie abu būtų Useliai. Tai pricipinis skirtumas nuo užsienio piliečių asmenvardžių perrašymo.

KT pateiktos sąvokos pirmoji dalis „rašomi lietuviškais rašmenimis.....“ abejonių nekelia. Piliečio vardas ir pavardė rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Pavardė yra garsas, o rašmenys yra priemonė garsui užrašyti. Mes neturime teisės Česlav, Malgožata pavardžių skambėjimą užrašyti pagal kitų šalių kalbos taisykles – Czeslav, Malgorzata. Visuomenė neprivalo mokintis kitų šalių gramatikos –prieš kokias raides rz tarti ž, o kada š ir t.t. Q, W, X raidžių vartojimą aptarsime vėliau.

Manau, antroji sąvokos dalis „....ir pagal tarimą“ yra dviprasmė. Ją galima suprasti kaip nurodymą visus be išimties užsienietiškus asmenvardžius į asmens tapatybės dokumentus rašyti pagal autentišką tarimą – Bodler, Džordž, Žakė, Gžegož, o ne paraidžiui – Baudelaire, George, Jacquet, Grzegorz. Piliečiui per prievartą sukuriamas kitas asmenvardis, kurio tarimas atitinka autentiškam tarimui (pvz. Jacquet – Žakė).

Manau, sąvokos „....ir pagal tarimą“ tikroji prasmė yra kita, nors dažnai jos abi sutampa. Ji neįpareigoja kokį asmenvardį įrašyti – paraidžiui, pagal autentišką tarimą, pagal ICAO, sutrumpintą, sudarytą iš kelių žodžių, sutuoktinio ir kt. Sąvoka tik imperatyviai nurodo, kad asmenvardžiai pase rašomi ne tik lietuviškais rašmenimis, bet ir pagal tarimą. Jei užrašysime Baudelaire, tai taip ir tarsime – Baudelaire. Jei pilietis norės išsaugoti autentišką pavardės tarimą, rašysime ir tarsime – Bodler. ES teisės aktai neįpareigoja pavardę tarti pagal kitos šalies kalbos taisykles – rašyti Julija, o tarti Chulija(ispaniškai), Džulija( angliškai) ar Žulija (prancūziškai). Piliečiui reikia suteikti laisvę rinktis – ar nori išsaugoti asmenvardyje rašmenis (jis būtų tariamas pagal lietuvių kalbos taisykles) ar autentišką asmenvardžio skambėjimą, užrašytą lietuviškais rašmenimis.

Kiekvienas Lietuvos pilietis, nežinantis užsienio kalbos taisyklių, pradedant pradinės mokyklos moksleiviais, mokės jas teisingai parašyti ir ištarti, nes visi asmenvardžiai Lietuvoje rašomi pagal KT išaiškinimą – lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą. Ar visuomenė visoje Lietuvoje teisingai perskaitytų ir perrašytų kaimyno pavardę, jei ji būtų pase įrašyta pagal kitos šalies kalbos taisykles, pvz., Brzeczyszczykiewicz?

Ši sąvoka neaiški ir teismams. Vienas teismas įpareigojo Lietuvos piliečio Jacquet pavardę paso pirmame puslapyje rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą– Žakė. Naujadaras Žakė, užsienyje būtų rašomas be diakritinių ženklų – Zake. Nelieka nei autentiško tarimo, nei autentiškų rašmenų, nei asmens tapatybės žymens. Kitas teismas įpareigojo šio piliečio pavardę paso pagrindiniame puslapyje rašyti autentišką, paraidžiui pagal prancūzų kalbos taisykles ( Jacquet), nepaaiškinęs pagal kokias taisykles jį tarti. Buvo siūlymų pakeisti tik raidę q lietuviška raide (Jackuet), arba piliečiui pasiūlyti pavardę sutrumpinti – Jackus. Manau, pavardė Jackus prancūzui, lietuviui ir visam pasauliui tinkamesnė nei Žakė.

VLKK Pirmininkė Daiva Vaišnienė LRT Aktualijų studijoje (2017–11–21) pripažino: „... ir dabar užsieniečio pavardė yra originaliai įrašoma, jei joje nėra tų trijų raidžių.....tai ir dabar kai kurių piliečių pavardes, jei nemokate užsienio kalbų, neperskaitysite. Įsivaizduokite, jei būtų sakoma pakeisti pagal tarimą visas. Kiek mūsų moterų yra ištekėjusių už užsieniečių, kiek tokiose šeimose gimė vaikų. Kalbame apie šimtus tūkstančių.....“. Manau, valstybė turėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi KT išaiškinimų – visų Lietuvos piliečių asmenvardžiai turėjo būti užrašyti ir dabar turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, o ne pagal kitų šalių kalbos taisykles. Tada visi mokėtume perskaityti. Jau užrašytus užsienietiškus asmenvardžius nebūtina keisti. Juos privalome skaityti pagal lietuvių kalbos taisykles. Jei tai netinka, pilietis asmenvardį gali keisti teisės aktų nustatyta tvarka.

Minėto LR AT Nutarimo trečias punktas liko KT neįvertintas, nes įvertinti niekas neprašė. Jis leidžia asmenims, turėjusiems kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašyti pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą t.y. viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenimis paraidžiui. Šis punktas prieštarauja antram Nutarimo punktui, įpareigojančiam visų piliečių, be išimties, asmenvardžius rašyti lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą. Manau, jis būtų pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. KT daug kartų yra pabrėžęs, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kodėl VLKK, politikai ir kalbininkai 28 metus tyli?

KT 2014 m. vasario 27d. Sprendime nurodė, kad gali būti nustatytos ir kitos asmens vardo ir pavardės rašymo pase taisyklės, kai jas keisti siūlo valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugumu.

Lietuvos politikai, žiniasklaida, VLKK, kalbininkai siūlo įteisinti kitas užsienietiškų asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybės dokumentuose taisykles

Siūlymus galima suskirstyti į penkias grupes: a) siūlymai asmenvardžius rašyti autentiškus viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenimis, b) siūlymai asmenvardžius rašyti lotynų abėcėlės rašmenimis (26 radės)paraidžiui, c)siūlymai asmenvardžius rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą ( be Q, W, X raidžių), d)siūlymai asmenvardžius rašyti tik lietuviškais rašmenimis, e) siūlymai asmenvardžius rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, vartojant Q, W, X raides.

Pirmas būdas. Seime jau 8 metai svarstomi pasiūlymai Lietuvos Respublikos piliečių užsienietiškus asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose leisti rašyti autentiškus pagal kitos valstybės išduotą dokumentą, vartojant viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, pvz., Văn Thiệu, Małgorzata Runiewicz ir kt.

Tokie siūlymai yra visose trijose VLKK pateiktose Seimui Išvadose, įstatymo projekte Nr.XIP– 1644 (2) (A. Kubiliaus 2010 m.) bei įstatymo projekte Nr.XIIP– 1653 (G.Kirkilo ir I. Šiaulienės, 2014m.). Užsieniečiai, tapę Lietuvos piliečiais, jų sutuoktinės ir jų vaikai turėtų teisę lietuviškuose pasuose įsirašyti autentišką užsienietišką pavardę, o visuomenė turėtų pareigą per amžius rašyti jų, jų vaikų ir ainių pavardes viso pasaulio šalių lotyniško pagrindo rašmenimis. V.Tomaševskis į žurnalisto klausimą ar pakaktų įteisinti tik W, atsakė, kad nepakaktų, reikia įteisinti visą lenkų abėcėlę. Taip bandoma įteisinti kitą kalbą be referendumo. Pastovaus konflikto palaikymui talkina kai kurie Lietuvos politikai, Seimo nariai, VLKK ir žiniasklaida. Jie kalba tik apie tris raides, nutylėdami, kad pagal šiuos Seimui pateiktus įstatymo projektus visi Lietuvos gyventojai būtų priversti vartoti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenis.

Manau, šio asmenvardžių rašymo būdo autorių siūlymai yra nusikalstami, prieštaraujantys Konstitucijai, nes piliečių asmenvardžiai būtų rašomi ne lietuviškais rašmenimis ir ne pagal tarimą, t.y. ne valstybine kalba. Šalys, kurios deklaruoja, kad perrašo autentiškus asmenvardžius su visais kitų šalių diakritiniais ženklais ( Lenkija, dalinai Vokietija ir kt.), susiduria su neįvykdomais įsiparegojimais. Į pasą įrašyti bet kokį ženklelį nesudėtinga, bet jį įrašius, vartoti privalo visi šalies gyventojai ir kompiuterinės sistemos. Tai neįmanoma. Kai kuriuose Londono rajonuose daugiau kaip pusė gyventojų yra gimę ne Anglijoje. Nesunku įsivaizduoti koks chaosas kiltų, jei piliečių asmenvardžiai visose Anglijos įstaigose būtų rašomi viso pasaulio šalių lotyniško pagrindo rašmenimis su visais diakritiniais ženklais (autentiški), taip kaip siūlo rašyti Lietuvoje. Keisčiausia, kad taip rašyti siūlo ir VLKK .

Toks Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo būdo svarstymas vėl įtrauktas į Seimo 2019 m. pavasario sesijos darbotvarkę (Įstatymo projektas Nr.XIIP– 1653 (G.Kirkilo ir I. Šiaulienės). Vėl mėginama sukelti sumaištį kaip 2010 metais.

Antras būdas. Siūloma leisti Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę asmens tapatybės dokumente rašyti lotyniškos abėcėlės raidėmis (26 raidės be diakritinių ženklų) arba perrašyti pagal ICAO taisykles. Tokie siūlymai pateikti įstatymo projekte Nr. XIIP-1653(2)(2015 m.) ir 70 Seimo narių pateiktame įstatymo projekte Nr. XIIIP-535 (2017m. balandžio 4 d.). Aiškinama, kad pagaliau būtų įteisintas Q, W ir X raidžių vartojimas, pasibaigtų konfrontacija ir asmenvardžiai būtų rašomi visame pasaulyje vartojamomis 26 raidėmis.

Šis paraidinis asmenvardžių perrašymas lotynų abėcėlės raidėmis pasaulyje yra vartojamas dažniausiai, nes išsaugomas asmenvardis kaip asmens tapatybės žymuo. Kai sutampa užsienietiško asmenvardžio rašmenys ir tarimas, šis perrašymo būdas sėkmingai ir teisėtai vartojamas ir Lietuvoje. Didžiausi sunkumai išlieka dėl raidžių, diakritinių ženklų ir asmenvardžių tarimo ir rašymo įvairiose šalyse skirtumų:

a) neaišku pagal kurios šalies kalbos taisykles asmenvardį, užrašytą paraidžiui, autoriai siūlo skaityti – Baudelaire (Bodler), George (Džordž), Jacquet (Žakė), Xiaoyu, White (Wait), Małgorzata (Malgožata) ir kt. Buvusi VLKK Pirmininkė paaiškino: „ jei nemokate užsienio kalbų, neperskaitysite“. Nepaaiškino kiek dešimčių kalbų visi Lietuvos gyventojai privalo išmokti ir ar tai dera su Konstitucijos 14 straipsniu.

b) asmenvardžius rašant paraidžiui, patektų nelietuviški priebalsių junginiai sz, sh, sch, rz, cz, tsch, tj, kh, hh ir kt. Jų tarimas įvairiose šalyse skiriasi – vengrai „sz“ taria „s“, o lenkai „š“. Mes nežinome kada „rz“ reikia tarti „š“, o kada „ž“ir t.t. Kaip Lietuvoje skambėtų tik lietuviškos abėcėlės raidėmis užrašytos pavardės Stszczembosz ar Brzeczyszczykiewicz ? Ar įmanoma visiems Lietuvos piliečiams mokėti visų šalių gramatikas, ir ar tai derėtų su KT nuostata „rašomi pagal tarimą“?

c) po diakritinių ženklų pašalinimo (rašant pagal ICAO) pakinta asmenvardžio tarimas. Nepalikta galimybė piliečiui rinktis – ar asmenvardį užrašyti be diakritinių ženklų pagal ICAO (Wałęsa – Walesa) ir taip išsaugoti asmens tapatybės žymenį, ar išsaugoti protėvių pavardės skambėjimą ir rašyti pagal autentišką tarimą – Walensa.

Trečias būdas. Leisti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius asmens tapatybės dokumento pagrindiniame lape rašyti tik lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą (be Q, W ir X raidžių). Tokie siūlymai pateikti KT išaiškinimuose, įstatymo projekte Nr.XIIP– 1675 (V. Stundžio, 2014m.), asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr.XII-1519 penkto straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3796 (paruoštame remiantis „Talkos“ surinktais piliečių parašais). Asmenvardį rašant nacionaliniais rašmenimis pagal tarimą, visuomenė ir lietuvių kalba apsaugoma nuo kitų šalių rašmenų ir taisyklių vartojimo. Šis būdas atitiktų Lietuvos Respublikos Konstituciją ir lietuvių kalbos taisykles, bet atsirastų sunkumai dėl Q, W ir X ir kitų raidžių keitimo lietuviškomis raidėmis.

Šių įstatymų projektų autoriai siūlo, piliečio pageidavimu, paso kitų įrašų skyriuje asmenvardį užrašyti autentišką lotyniško pagrindo rašmenimis. Šis įrašas mažai reikšmingas, įtakos asmens tapatybei nustatyti neturėtų. Jis būtų skirtas tik pačiam paso savininkui autentiškai savo ar sutuoktinio pavardei prisiminti, bet pasas nėra prisiminimų knygelė. Vokietija paso pirmame lape teisėtai įrašo piliečio gimimo pavardę. Ji nesikeičia visą gyvenimą, naudinga asmens tapatybei nistatyti.

Ketvirtas būdas. Siūlo Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose rašyti lietuvių kalbos rašmenimis (Įstatymo projektas Nr. XIIIP-471, A. Ažubalio, 2017 m.). Nežinotume kaip tarti White (Vait) užrašę Vhite. Ar kiekvienas perskaitytų lietuviškomis raidėmis užrašytą pavardę Stszczembosz?

Penktas kompromisinis būdas. Seimui nėra pateikto nei vieno įstatymo projekto, kuriuo būtų siekiama įteisinti užsienietiškų asmenvardžių rašymą asmens tapatybės dokumentuose lietuviškais rašmenimis pagal tarimą su išimtimi, leidžiančia vartoti lotynų abėcėlės Q, W ir X raides. Kodėl? Todėl, kad dauguma jas įteisinti nenori. Dalis Seimo narių, visuomenės, kalbininkų, politikų tvirtai įsitikinusi, kad tos trys raidės kenktų lietuvių kalbai ir jokių kompromisinių nuolaidų daryti nesiruošia. Kita dalis supranta, kad vien tik trijų raidžių įteisinimas trukdytų lenkų siekiams įteisinti visą lenkų abėcėlę, todėl jie siekia įteisinti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenis arba rašymą paraidžiui lotynų abėcėlės raidėmis pagal kitų šalių kalbos taisykles. Q, W ir X raidės yra tik kaip kovos vėliava. Trečia dalis visuomenės abejingai stebi.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto atsiųstoje Seimui informacijoje teigiama: „Qq, Ww, Xx raidės pažįstamos visose lotynišką abėcėlę naudojančiose kalbose“ (Europos Sąjungoje). Lietuviškoje abėcėlėje jų nėra, bet jos mums nėra svetimos, mes tik vaidiname, kad jų nepažįstame. Jas teisėtai vartojome 19 amžiuje ir tarpukario laikotarpiu. Jau 28 metus jas galime rašyti teisėtai (kartais su teismo pagalba) Lietuvos Respublikos piliečių, turėjusių kitos valstybės pilietybę, asmens tapatybės dokumentuose, remiantis LR AT Nutarimo 3 punktu. Remiantis VLKK Nutarimu Nr. 60, raides Q, W ir X mes teisėtai vartojame viešajame gyvenime užsieniečių asmenvardžiuose ir svetimžodžiuose (Maxima, Volkswagen). Jos yra ne kelių šalių, bet viso pasaulio šalių asmenvardžiuose teisėtai vartojamos raidės.

VLKK, atsakinga už abėcėlės tvarkymą, nepritaria Q, W, X raidžių įrašymui į abėcėlę. Manau, tai teisinga, bet mes tas raides 26 metus vartojome ir vartojame neįrašę į abėcėlę. Vartoti Q, W, X raides Lietuvos piliečių asmens tapatybės dokumentuose netiesiogiai siūlo ir pati VLKK. Jos siūlymuose piliečių asmenvardžius rašyti „lotyniško pagrindo rašmenimis“, „autentiškais rašmenimis“, „lotyniškais rašmenimis“ yra ir raidės Q, W, X. Įstatymus priima ne VLKK, bet Seimas. Jis turi teisę ir pareigą VLKK klaidingus siūlymus sumažinti –įteisinti tik Q, W, X vartojimą, o siūlymą, vartoti kitų šalių nacionalinius rašmenis ir piliečių asmenvardžius rašyti pagal kitų šalių kalbos taisykles, atmesti.

Įvertinus buvusių ir esamų Lietuvos vadovų ir ministrų kaimynams dalintus pažadus, viršijančius kompetencijos ribas, Varšuvos politikų lūkesčius ir elgesį, ES teismų raginimus įteisinti tik Q, W ir X raidžių vartojimą (bet ne kitų šalių rašmenis), KT išaiškinimus, kad gali būti nustatytos ir kitos asmens vardo ir pavardės rašymo pase taisyklės, Lietuvos visuomenės ir kalbininkų nuomonių įvairovę, Q, W ir X raidžių svarbumą visam pasauliui ir privalomą jų vartojimą užsienio piliečių asmenvardžiuose, 28 metus teisėtą jų vartojimą Lietuvos piliečiais tapusių užsieniečių asmenvardžiuose, galimybę jas vartoti ir neįrašius į oficialią abėcėlę (kaip Italijoje, Estijoje (Wikipedijos duomenys), manau, Lietuvai tinkamiausias yra kompromisinis asmenvardžių rašymo būdas. Jaučiu pagarbą tiems, kurie, stengdamiesi išsaugoti lietuvių kalbą, pasisako prieš Q, W ir X raidžių asmenvardžiuose vartojimą. Galime apseiti ir be tų raidžių, bet nesibaigiantys teismai bei piliečių skundai privers taikytis prie pasaulyje esančios tvarkos. Pasaulyje liktume nesuprasti, jei ir toliau vieno sutuoktinio asmenvardyje rašysime W, o kito V. Tikintieji per šventes apie bažnyčią eina Saulės judėjimo danguje kryptimi. Ar Lietuva, tęsdama užsienietiškų piliečių asmenvardžių perrašinėjimą tik 23 lotynų abėcėlės raidėmis, netaps panaši į kelis keistuolius, besibraunančius prieš tikinčiųjų minią? Neišsaugojome stabmeldystės, neišvengsime ir Q, W ir X raidžių riboto piliečių užsienietiškuose asmenvardžiuose vartojimo.

Įstatyme gal tiktų šios nuostatos:

1. Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės dokumente vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą remiantis dokumento šaltiniu, išskyrus šio įstatymo 2 ir 3 straipsniuose nustatytus atvejus.

2. Užsieniečio, įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę, vardas ir pavardė, bei su juo santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų Lietuvos Respublikos piliečių pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės dokumente jų pageidavimu gali būti rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, sugramatinti arba nesugramatinti, su lotynų abėcėlės Q, W, X raidėmis, remiantis dokumento šaltiniu.

3. Su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių, pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės dokumente, jų pageidavimu, gali būti rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, sugramatinti arba nesugramatinti, su lotynų abėcėlės Q, W, X raidėmis, remiantis dokumento šaltiniu.

4. Užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės vardai ir pavardės į kitus dokumentus rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis autentiški arba pagal ICAO taisykles.

5. Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašyti asmens vardai ir pavardės keičiami teisės aktų nustatyta tvarka.

Nelietuviškos Lietuvos piliečių pavardės, o buvusių užsieniečių pavardės ir vardai būtų rašomi lietuvių kalba (lietuviškomis raidėmis pagal tarimą, kiek įmanoma artimiau jų autentiškam tarimui (kaip Latvijoje). Raidės Q, W, X būtų vartojamos tik išimties tvarka remiantis užsienietišku dokumento šaltiniu. Ar piliečio Józef Wałęsa asmenvardį rašysime Jozef Walesa (pagal ICAO, nekeičiant asmens tapatybės žymens), ar Juzef Walensa (pagal tarimą keičiant asmens tapatybės žymenį), ar Jozef Walęsa (išsaugojant lietuvišką raidę ę), Lietuvai didelio skirtumo nebūtų, nes jis būtų užrašytas lietuviškais rašmenimis vartojant raidę W, ir jį teisingai perskaityti sugebėtų kiekvienas Lietuvos pilietis. Asmenvardžio įrašymo į asmens tapatybės dokumentą būdo pasirinkimą ( be kitos šalies diakritinių ženklų) palengvintų kompetentingi specialistai. Piliečio Stszczembosz pavardę reikėtų keisti, nes jos tarimas užrašytas ne pagal lietuvių kalbos taisykles ir retas lietuvis ją teisingai ištartų. Weber, Alexander ir kiti asmenvardžiai, kurių rašmenys ir tarimas yra aiškūs visai visuomenei, būtų perrašomi paraidžiui.

Tai būtų kompromisinis sprendimas suprantant, kad tarp rašymo lietuviškais rašmenimis pagal tarimą vartojant Q, W, X raides ir rašymo lotynų abėcėlės rašmenimis paraidžiui, yra didelis skirtumas.

Jei Lietuvos pilietybė suteikiama asmeniui, jau turinčiam kitos šalies pilietybę (dviguba pilietybė), dokumento šaltiniu būtų laikomas pirmos šalies įrašas pagal ICAO taisykles, nes pavardė, kaip asmens tapatybės žymuo, turi išlikti viena, pvz., Jacquet. Lietuvoje būtų tariama pagal lietuvių kalbos taisykles paraidžiui – Jacquet. Mums nesvarbu, kad pracūzai rašytų Jacquet, o tartų – Žakė. Būtų išsaugotas asmens tapatybės žymuo, bet jo skambėjimas abejose šalyse skirtųsi. ES teisinės institucijos turi teisę įpareigoti šalį išsaugoti piliečio asmenvardį, kaip asmens tapatybės žymenį, užrašytą pagal ICAO taisykles (dvigubos pilietybės atvėjais ir kt.), bet joms nesuteikta teisė šaliai nustatyti kaip pavardes tarti. Būtinas raštiškas piliečio patvirtinimas, kad jis supranta ir sutinka, jog jo asmenvardis Lietuvoje bus tariamas pagal lietuvių kalbos taisykles paraidžiui.

Bus ir nepatenkintų, nes visiems ir visada tinkančio asmenvardžių rašymo būdo nėra. Visuomenės interesai yra aukščiau už pavienių žmonių interesus. Dalis piliečių norės asmenvardžius rašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles, tikėdami, kad jie bus ir tariami pagal kitos šalies kalbos taisykles. Bus bandoma išvengti sz, rz, cz ir kitų rašmenų perrašymo lietuviškomis raidėmis. Vėl bus vengiama dviprasmiškų sąvokų įstatymuose išaiškinimų. Pvz., „lotyniški rašmenys“ kai kas tapatina tik su lotynų abėcėlės rašmenimis (26), bet pasaulyje yra vartojami lotyniški ir nelotyniški rašmenys, ir visuotinai žinome, kad dabar yra registruotų virš 940 lotyniškų rašmenų (kartu su lotynų abėcėlės 26 raidėmis).

Abejotinais atvejais įrašai asmens tapatybės dokumente būtų vertinami Lietuvos teismų atsižvegiant į pasekmes, atsirandančias piliečiui ir nacinaliniams interesams (TT byla C-391/09). Pavienius netikslius teismų sprendimus bus mėginama pritaikyti kaip teismų praktiką.

VLKK privalo dar kartą įvertinti lietuvių kalbą reguliuojančius teisės aktus ir savo siūlymus. Šalyje turi būti kompetentinga konsultuojanti ir kontroliuojanti institucija arba asmenys, atsakingi už asmenvardžių rašymą asmens tapatybės dokumentuose, taip kaip Lenkijoje, Latvijoje.

Ar teisės aktas, leidžiantis Q, W, X raides vartoti tik vienai piliečių grupei, nebus pripažintas diskriminaciniu?

Krikščionybė Lietuvoje plito per Lenkiją, bažnyčiose vietoje lotynų kalbos įsigalėjo lenkų kalba. Santuokų ir gimimo liūdijimuose įrašai Lietuvoje buvo daromi lenkų kalba, o gyventojai, nemokantys lenkų kalbos, dvaruose buvo net plakami rykštėmis. Carinei Rusijai 1795 metais okupavus Lietuvą, prasidėjo lietuviškų asmenvardžių rusinimas, ypač po 1863 metų sukilimo. Mano giminaičių asmenvardžiai gimimo ar sutuoktuvių liūdijimuose buvo užrašomi kirilica bei surusinti: Anna Žeromska, o ne Ona Žeromskytė, Vikentij, o ne Vincentas, Jarulaitisovna ir kt. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, mano tolimi giminaičiai Janušiai per prievartą tapo Januševskiais. Paskutinės rusų okupacijos metu įstaigose, gamyklose buvo vartojama tik rusų kalba. Mano žmonos tėvavardis „Antano“ buvo rašomas pagal rusų kalbos taisykles – Antonovna. Manau, beveik 200 metų nepertraukiamo Vilniaus krašto okupacinio laikotarpio asmens tapatybės dokumentai nelaikytini dokumento šaltiniu. Per prievartą duota priesaika ar priimti teisės aktai negalioja. Mes neturime teisės asmenvardžius rašyti pagal okupavusios Vilniaus kraštą valstybės kalbos taisykles – Wolonczewski (Valančius), Wobolewicz (Vabalas). Jei būtų leista rašyti pagal okupacijos metu nustatytas taisykles, būtų paneigtas okupacijos faktas. Gal to ir siekiama? Tai būtų nusikaltimas. Asmanvardžių rašymo skirtumai yra ne dėl diskriminacijos, o dėl okupacijų laikotarpiu neteisėtai vartotų kitos šalies kalbos taisyklių ir rašmenų.

Ar Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis, pasirašyta 1994 m. balandžio 26 d. Vilniuje , įpareigoja Lietuvą savo piliečių asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose rašyti ne lietuviškai rašmenimis?

Mūsų BNS dažnai pranešinėja: „Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui raidę W“. Lenkijos siekimą visoje Lietuvoje įteisinti visą lenkų abėcėlę atviru tekstu patvirtino Lenkijos Respublikos Senato Pirmininkas Stanislavas Karčevskis. Jis savo kalboje, pasakytoje Lietuvos Respublikos Seime 2019 m. balandžio 25 dieną, teigė: „....Lietuvos lenkai ir toliau negali rašyti savo pavardžių originaliu skambesiu, naudoti originalių topografinių pavadinimų lenkų kalba, nors tomis teisėmis džiaugiasi lietuviai Lenkijoje. Tokie kompromisai dėl atskirų raidžių neišsprendžia problemos nei Lenkijos pavardžių, nei toponimų rašybos, neleidžia atkurti garsų, kurių nėra lietuvių kalboje. Šitas reikalas turėtų būti išspręstas lietuvių. Lenkijos ir Lietuvos sutartis neturėtų būti vėl kaip nors iš naujo interpretuojama, dėl jos deramasi iš naujo“.

Lietuvos Vadovai, politikai ir žiniasklaida, daug triukšmo kėlę dėl Q, W, X raidžių, turi keisti lozungą „ar gali trys raidelės pakenkti lietuvių kalbai?“, į lozungą „ar gali lietuvių kalbai pakenkti visa lenkų abėcėlė varotajama visoje Lietuvoje?“. Lenkija oficialiai iš Lietuvos Seimo tribūnos per Senato Pirmininką pareikalavo asmenvardžiuose vartoti visus lenkų abėcėlės rašmenis, o ne tas tris raides. Šios Sutarties 14 straisnyje įrašyti du svarbūs lenkų tautinei mažumai leidimai:

a) laisvai vartoti tautinės mažumos kalbą asmeniniame ir viešajame gyvenime.

b) vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį. Detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje.

Šiuos abu įsiparegojimus Lietuva vykdo. Reikia aiškiai atskirti dvi tautinės mažumos kalbos vartojimo sritis – vartojimą tautinės mažumos teritorijoje ir vartojimą visoje Lietuvoje.

Tautinės mažumos kalbos vartojimas asmeniniame gyvenime jokių abejonių nekelia, apribojimų nėra.

Lenkų kalba viešajame gyvenime mažumos teritorijoje vartojama net plačiau nei leidžia teisės aktai – skelbimai, pranešimai ir kt. tik lenkų kalba nepaisant, kad teritorijoje gyvena lenkų, lietuvių, rusų, baltarusių, ir kitų tautybių piliečiai. Jie priversti bendrauti nevalstybine kalba. Manau, diskusijos, dėl kalbos vartojimo viešajame gyvenime tautinės mažumos teritorijoje sumažinimo ar padidinimo, įmanomos. Prieš tai Lietuvos kompetentingi specialistai turi įvertinti, ar Lenkijos lietuviai tikrai džiaugiasi į pasą įsirašę lietuviškas raides, kurių Lenkijos bendruomenė nesugeba nei ištarti nei parašyti, ar Punske visa raštvedyba jau vyksta lietuvių kalba, kaip to pagaidauja Lietuvos lenkai Lietuvoje.

Vardų ir pavardžių rašymą jau aptarėme ankščiau. Jų vartojimas neapsiriboja tik tautinės mažumos teritorija, jis apima visą Lietuvą. Pvz., piliečio Stszczembosz, sukūrusio šeimą Utenoje, jo sutuoktinio, vaikų ir ainių pavardės būtų tūkstančius kartų visose institucijose, mokymo ir gydymo įstaigose, visame rajone nuolat iškraipomos. Visa Lietuva nesugebėtų parskaityti pavardę, įrašytą lietuviškame pase. Būtų diskriminuojami kitos tautybės Lietuvos piliečiai pagal tautybę ir kalbą. Lenkų tautybės Lietuvos piliečiai (5,6 % Lietuvos piliečių )galėtų visoje Lietuvoje vartoti savo lenkų kalbą, o rusų , latvių ir kt. tautybių Lietuvos piliečiai ne. Kiti 94.4% gyventojų turėtų mokytis lenkų kalbos, nes visoje šalyje asmenvardžiai rašomi pagal asmens tapatybės dokumentą. Tai taptų ne tik piliečio, bet visos valstybės problema. Nuo tokios avantiūros saugo ES teisės aktai bei mūsų Konstitucijos 14 straipsnis teigiantis, kad Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

Lenkija ir Lietuvos lenkai turėtų suprasti, kad Lietuva nėra nusistačiusi prieš lenkų kalbą ar Lenkiją. Mes tik siekiame saugoti savo kalbą, nes tauta, praradusi teritoriją ar kalbą, išnyksta. Pavojaus išnykti lenkų kalbai nėra, Lenkijos lietuviai prisitaikė prie daugumos. Mažai Lietuvai, jei šalyje būtų rašoma kitų šalių rašmenimis arba pagal kitų šalių kalbos taisykles, pavojus atsirastų.

Ar šalies piliečių asmenvardžių rašymas nacionaliniais rašmenimis pagal tarimą neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams?

Pirmas Lietuvos ir Lenkijos Sutarties Straipsnis skelbia: „Susitariančios Šalys kurs savo santykius tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, lygiateisiškumo ir geros kaiminystės dvasia, teikdamos pirmenybę tarptautinei teisei , o ypač pagarbos suverenumo, sienų neliečiamumo, ginkluotos agresijos uždraudimo, teritorinio vientisumo, nesikišimo į vidaus reikalus, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių paisymo principams.“ Viskas puiku.

Tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 11str. 1 dalies Aiškinime nurodyta: „Šalys gali vartoti savo oficialios kalbos abėcėlę, kai reikia rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens vardą(-us) pagal jo fonetinę formą“. Lietuva nelietuviškas piliečių pavardes rašo pagal skambesį lietuviškais rašmenimis, kas atitinka Konvenciją. Sutartyje nėra įsipareigojimo rašyti lenkų kalbos rašmenimis ir pagal lenkų kalbos taisykles. Iš garbingos tribūnos pareikštą nurodymą įteisinti visos lenkų abėcėlės vartojimą visoje Lietuvoje, duodant suprasti, kad lenkų kantrybė gali baigtis, reikia vertinti kaip tiesioginį Sutarties 1 Strapsnio pažeidimą . Lenkija atvirai, oficialiai, brutaliai kišasi į Lietuvos vidaus reikalus, versdama visoje Lietuvoje vartoti lenkų abėcėlę.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) byloje Mencena ( Mentzen) prieš Latviją, vertindamas, ar moters po santuokos įgytos pavardės rašymas pagal valstybinės kalbos reikalavimus (Mencena), dėl ko jos ir vyro pavardės buvo rašomos skirtingai, nutarė, kad Latvijoje toks reguliavimas buvo skirtas latvių kalbai, kaip vertybei, apsaugoti, o tokį tikslą EŽTT pripažino teisėtu ir pagrįstu, bet kitoms valstybėms nesektinu.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau TT) savo sprendimuose teigia, kad valstybės narės turi teisę atsisakyti sutuoktinių pavardes rašyti pagal kitos šalies kalbos taisykles, o siekimas apsaugoti valstybinę kalbą yra teisėtas ir gali pateisinti piliečiams numatytos teisės laisvai judėti, apsigyventi ir kitus ribojimus. TT byloje C-391/09 įvertino, kad Lietuvos atsisakymas pilietės asmenvardį, užrašytą pagal lietuvių kalbos taisykles (Malgožata Runevič Vardyn), perrašyti pagal lenkų kalbos taisykles (Małgorzata Runiewicz Wardyn), yra teisėtas.

Teisingumo Teismas savo Sprendime (TT byla C-391/09) paaiškino: „....nedraudžiama kompetentingoms valstybės narės valdžios institucijoms, taikant tokius nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos asmens vardai ir pavardės tos valstybės civilinės būklės aktų įrašuose gali būti rašomi tik laikantis valstybinės kalbos rašybos taisyklių, atsisakyti pakeisti gimimo ir santuokos liudijimuose vieno iš savo piliečių vardą ir pavardę pagal kitos valstybės narės rašybos taisykles“. „ Jei atsisakymas sukelia rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat turi patikrinti, ar toks atsisakymas yra būtinas siekiant apsaugoti nacionalinės teisės aktais ginamus interesus ir yra proporcingas teisėtai siekiamam tikslui“.

ES teismų teiginiai „valstybinė kalba yra viena pagrindinių konstitucinių vertybių, kaip šalies vėliava, teritorija“, „valstybei yra suteiktos plačios vertinimo laisvės ribos“, „papildomų dokumentų (kartu su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu) pateikimo poreikis nelaikytinas neproporcingu suvaržymu“, „nepatogumais turėtų būti pripažįstami tik tokie atvejai, kai asmuo apskritai negali pasinaudoti savo teise laisvai judėti ES“, „valstybė, kuri paskelbė, kad specifinė kalba yra oficialioji kalba, įsipareigoja savo piliečiams garantuoti teisę vartoti šią kalbą“ ir kt. rodo, kad, kokiais rašmenimis ir pagal kokias kalbos taisykles rašyti savo piliečių asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose, turi nuspręsti tik pati Lietuva. Visuomenė nesuprastų jei Lietuva pati atsisakytų to, kas mums leidžiama, t.y. atsisakytume rašyti ir skaityti savo piliečių užsienietiškus asmenvardžius lietuviškai. ES institucijos turi teisę vertinti tik ar šalys nepažeidžia savo priimtų teisės aktų, piliečių teisių, ar teisės aktai nediskriminaciniai.

Remiantis ankščiau pateiktais duomenimis, galima teigti, kad Lietuvoje dabar galiojančių teisės aktų kai kurie punktai ir asmenvardžių faktinis rašymas asmens tapatybės dokumentuose bei siūlomi įstatymo projektai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktus ir visuomenės interesus.

Kodėl Lietuva 28 metus klaidžioja?

Manau, sumaišties pagrindinė priežąstis yra ta, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija neatliko tiesioginės jai pavestos pareigos – tvarkyti ir saugoti lietuvių kalbą. Tai ne viso VLKK darbo, o tik asmenvardžių rašymo dokumentuose veiklos įvertinimas. Argumentai:

1. VLKK Išvadose siūlė užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę bei su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę priėmusio Lietuvos Respublikos piliečio bei jų vaikų pavardes rašyti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenimis su jų diakritiniais ženklais pagal kitų šalių kalbų taisykles (autentiškus). Tai nesiderina nei su Lietuvos Konstitucija nei su kitų šalių patirtimi. Taip buvo sukelti nepamatuoti lūkesčiai kaimynams, suteikta klaidinga informacija šalies vadovams ir visuomenei.

2. Politikai, žiniasklaida šūkavo ir šūkauja: „ar gali pakenkti lietuvių kalbai tos trys Q, W, X raidelės?“, o VLKK, pažeisdama viešąjį interesą, visuomenei neaškino, kad pagal VLKK ir Seimo narių siūlymus, Lietuvos piliečių asmenvardžiuose atsirastų virš šimto rašmenų (Ø, Æ, Œ, þ, ß, Ä, Ā, Á, Ļ, Ł, Ĺ, Ľ ir kt.), o visuomenė turėtų skaityti ir rašyti pagal kitų šalių kalbos taisykles. Šių įstatymų projektų svarstymui Vyriausybėje, Seime, komitetuose ir kitose institucijose veltui sugaišta tūkstančiai darbo valandų, sugadinti santykiai su kaimynais, suklaidinti šalies vadovai ir visuomenė .

3. Konstitucinis Teismas paaiškino, kad pagal LR AT 1991m. nutarimo 2 punktą (dabar galiojantį) asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių. VLKK, leisdama rašyti asmenvardžius pagal kitų šalių kalbos taisykles, pažeidė Konstituciją. VLKK teigė: „...tai ir dabar kai kurių piliečių pavardes, jei nemokate užsienio kalbų, neperskaitysite“.

4. VLKK savo Išvadose klaidingai pritaikė sąvoką „remiantis tarptautinė praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“. Ją siūlė taikyti užrašant Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius. Pasaulyje ji taikoma perrašant kitų šalių piliečių asmenvardžius į kitus dokumentus, nes užsieniečio asmenvardyje svarbios tik 26 raidės. Kas nutiktų, jei viename miesto Civilinės metrikacijos skyriuje Lietuvos piliečių sutuoktinių asmenvardžius į dokumentus rašytų su diakritiniais ženklais, o kitame be jų?

5. Lietuviškos abėcėlės tvarkymas ir priežiūra priklauso VLKK. Lietuviškos abėcėlės pagrindas yra lotynų abėcėlė, turinti 26 raides. Mes 23 raides pasiėmėme, o likusios Q, W, X raidės Lietuvoje vartojamos viešajame gyvenime, piliečių asmenvardžiuose, bet jų vartojimą reglamentuojančio VLKK teisės akto nėra.

6. VLKK tvirtino, kad Q, W, X raidės į lietuvišką abėcėlę nebus įrašytos ir jų statusas nesikeis, bet pati siūlė buvusių užsieniečių asmenvardžius rašyti autentiškus lotyniško pagrindo rašmenimis, t.y. su Q, W, X . Pagal VLKK, kartu su kitų šalių rašmenimis jas būtų galima vartoti piliečių asmenvardžiuose be įrašymo į lietuvišką abėcėlę, o vienas tai ne. Įtartinai sutapo V. Tomaševskio ir VLKK nuostatos.

7. VLKK susipainiojo savo pasiūlymuose ir painiojo kitus. Pirmoje Seimui pateiktoje Išvadoje (2014–09–05) VLKK siūlė užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis , antroje Išvadoje – lotyniškais rašmenimis“, o trečioje – „lotyniško raidyno rašmenimis“. Sąvokos dviprasmiškos, klaidinančios, išaiškinimų nepateikta. VLKK žodžiu aiškino, kad jų siūlytose sąvokose „lotyniškais rašmenimis“ ir „lotyniško raidyno rašmenimis“ , rašmenys yra be diakritinių ženklų, bet prie jų visų skliaustuose pateikti sutampantys paaiškinimai „ diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“ rodo, kad piliečio pavardę į asmens dokumentą tektų rašyti kitų šalių rašmenimis su diakritiniais ženklais, nes dabar techninės galimybės netrukdo įrašyti bet kokį ženklelį.

8. VLKK pati neteikė ir nereikalavo Seimo įstatymų ruošėjų dviprasmiškų sąvokų išaiškinimo. Gal beaiškinant autoriams būtų tapę aišku, kad visoje Lietuvoje, visame viešajame gyvenime vartoti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenis neįmanoma.

Lietuvos Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės aktai turi būti aiškūs, darnūs, juose negali būti dviprasmybių ir nurodė, kad Seimas negali neatsižvelgti į VLKK siūlymus. Manau, Seimas teisingai atsižvelgė į tokius siūlymus – pakeitė VLKK komisiją ir Pirmininką.

Antra klaidžiojimo priežastis yra žiniasklaidos nesugebėjimas ar nenorėjimas gilintis į problemos esmę. Ji apsiriboja tik trijų raidžių aptarinėjimu. Su visuomene neaptarinėjama kaip mes rašytume ir skaitytume asmenvardžius, užrašytus viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenimis ir pagal kitų šalių kalbos taisykles ir ar tai atitinka Konstituciją. Artėjant apsisprendimo metui, visuomenė vis dar nepastebi, kad tarp vien tik Q, W, X raidžių įteisinimo ir asmenvardžių rašymo lotynų abėcėlės rašmenimis paraidžiui, yra didžiulis skirtumas.

Prieš priimant sprendimą būtina įvertinti 2010 m. balandžio 8 dienos įvykius Seime. Tai buvo kalbos išlikimo, Valstybės ir Seimo išbandymo diena. Seimas turėjo apsispręsti, ar svarbiau šalies interesai, ar kaimynų neteisėti reikalavimai.

Tą dieną svarstomo Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 punkte buvo nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka rašoma kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje“. Lietuvoje piliečių asmenvardžiai būtų rašomi kitų valstybių lotyniško pagrindo rašmenimis su visais jų diakritiniais ženklais ir pagal kitų šalių kalbos taisykles paraidžiui, taip kaip nesugeba daryti nei viena pasaulio valstybė, taip kaip neleidžia elgtis mūsų Konstitucija.

Įstatymo priėmimo laikas sutapo ( gal priderintas) su Gerb. Lenkijos Prezidento Lecho Kačinskio vizitu Vilniuje. Įstatymo nepriėmimas reiškė Prezidento, Lietuvos draugo įžeidimą, santykių su Lenkija pablogėjimą. Tai sunkus buvo apsisprendimas. Garbė 34 Seimo nariams, kurie suprato Lietuvos Valstybės interesus ir duotos priesaikos nesulaužė, balsavo prieš Lietuvai kenksmingo įstatymo priėmimą. Manau, ši diena turi būti minima, kaip Seimo teisingo apsisprendimo ir nepavykusios avantiūros diena. Drąsuolius mes turime pagerbti. Kitų 66 Seimo narių apsisprendimą nulėmė nesupratimas, kad sprandžiamas ne W raidės, bet viso pasaulio lotyniškų rašmenų įteisinimas Lietuvoje. Stebino politikų elgesys. Politikai važinėjo į Varšuvą ir atsiprašinėjo dėl „gėdingai“ nepriimto Seime Įstatymo. Mūsų ministrai dar nesuprato, kad reikia ne atsiprašinėti, o džiaugtis, kad jis buvo nepriimtas, ir liūdėti, atsiprašinėti, už tai, kad netinkamas ir netinkamu laiku buvo pateiktas svarstyti. Vis dar lieka neįvertinti šios avantiūros, padariusios valstybei didžiulę žalą, organizatoriai ir atsiprašinėtojai. Ar mūsų politikai taip pat atsiprašinėtų, jei Lenkija paparašytų kitos konstitucinės vertybės –teritorijos? Atsiprašyti turi lenkai. Nei viena valstybė neturi teisės reikalauti kitos valstybės vartoti jos rašmenis.

Dabar bręsta panaši, o gal grėsmingesnė situacija. Jau dabar Seimo pavasario sesijos darbų programoje vėl yra įstatymo projektas Nr.XIIP– 1653 (G.Kirkilo ir I. Šiaulienės, 2014m.), leidžiantis asmenvardžius rašyti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenimis. Jau visiems trims Lietuvos Vadovams Varšuvoje teko aiškintis kodėl dar neįteisinta lenkų abėcėlė. Prieš rinkimus lenkų ir G. Kirkilo frakcijoms artėja patogus metas skelbti ultimatumą – arba rašome lenkiškai, arba išeinam iš koalicijos ir pristabdome šalių bendradarbiavimą. Valstiečiai ir Seimas gali sutrikti ir mėginti įteisinti visos lenkų abėcėlės vartojimą visoje Lietuvoje. Manau, tai liks tik mėginimu, nes valstybinę kalbą kaip konstitucinę vertybę, saugo Seimas, Konstitucinis Teismas, tikiuosi, ir būsimas Prezidentas. Jeigu reikės, piliečiai savo valią išreikšime mitingais ir referendumu.

Jei visoje Lietuvoje būtų įteisinta lenkų abėcėlė, atsakomybė tektų ir tiems kurie prištarauja mažesnei blogybei – trijų raidžių įteisinimui išimties tvarka.

Išvados. Manau, pirmas teisingas žingsnis bus tada, kai VLKK supras, kad Lietuvoje piliečių asmenvardžius rašyti viso pasaulio lotyniško pagrindo (lotyniškais) rašmenimis ir pagal kitų šalių kalbos taisykles arba tik lenkų kalbos rašmenimis, neįmanoma ir tai paaiškins šalies Vadovams ir visuomenei. Gal po Lenkijos Senato Pirmininko kalbos tai suprato ir patys?

Straipsnyje pateikti pamąstymai ir skirstymai į grupes yra sąlyginiai, pateikti tik geresniam problemos supratimui. Pasaulyje neklystančių nėra. Gal ir mano pamąstymuose yra netikslumų, pvz., kitame straipsnyje teigdamas, kad Lietuvos ir Lenkijos 1994metų sutartis dar nepratęsta, klydau remdamasis žiniasklaidoje paskleistais klaidingais teiginiais. Sutartis galioja, nes po 15 metų galiojimo, jei šalys jos neatsisako, sutartis pratęsiama kas 5 metai automatiškai. Atsiprašau, dabar stengiausi pateikti teiginių šaltinius.

Pagarbiai,

Kazimieras Petrauskas