Prezidentūros spaudimas dėl CŽV kalėjimų – nepagarįstas mitas?
Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros Bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo de­par­ta­men­to pro­ku­ro­ras pri­ėmė spren­di­mą at­si­sa­ky­ti pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl ta­ria­mai da­ry­tos įta­kos iki­teis­mi­niam ty­ri­mui dėl CŽV ka­lė­ji­mų Lie­tu­vo­je, sa­ko­ma pro­ku­ra­tū­ros pra­ne­ši­me spau­dai.

Kaip jau buvo pranešta, reaguojant į viename iš dienraščių ir to paties pavadinimo informaciniame portale skelbtą publikacijų ciklą dėl neva vykstančio politikų kišimosi į ikiteisminius tyrimus, buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiąjį prokurorą J. Rėksnį su prašymu pateikti galimai jam žinomą faktinę informaciją ir nurodyti kitas konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžiami publikacijoje pateikiami teiginiai jo vardu.

Viešai skelbti teiginiai apie tariamai aukštesnių prokurorų ar politikų darytą poveikį, spaudimą prokurorui šiame tyrime yra nepagrįsti.

Susipažinęs su prokuroro J. Rėksnio pateiktu atsakymu bei kita medžiaga, generalinis prokuroras E. Pašilis pavedė Baudžiamojo persekiojimo departamentui įvertinti, ar pateikto atsakymo dalyje apie galimai darytą įtaką ikiteisminiam tyrimui dėl CŽV kalėjimų Lietuvoje yra nusikalstamos veikos požymių bei priimti atitinkamą proceso sprendimą.

Tikrinant pateiktą informaciją ir apklausus liudytoju J. Rėksnio nurodytą asmenį, kaip galintį asmeniškai paliudyti apie galimai darytą nusikalstamą veiką, nustatyta, kad viešai skelbti teiginiai apie tariamai aukštesnių prokurorų ar politikų darytą poveikį, spaudimą prokurorui šiame tyrime yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kad tikrinant prokuroro J. Rėksnio pateiktus duomenis jie nepasitvirtino, priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikalstamos veikos požymių.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ pastarosiomis savaitėmis skelbė publikacijas ir prokurorų interviu apie keliamas abejotinas bylas, politinę įtaką ir generalinio prokuroro Evaldo Pašilio veiklą.

„Juk taip ir buvo padaryta vadinamoji CŽV kalėjimo byla! Prezidentė žaidė prieš Lietuvą per ankstesnį prokuratūros vadovą. Atsirado byla, ji buvo vilkinama. Todėl mes ir gavome į kaulus Europos Žmogaus Teisių Teisme“, – „Lietuvos rytui“ sakė J. Rėksnys.

Jis taip pat teigė, kad „tam tikriems tarnybų vadovams nurodoma pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmus, tyrimą. Pakanka, kad neįvardintas informacijos šaltinis ką nors praneštų, tarkime, kad asmuo paėmė kyšį. Imama klausytis jo pokalbių. (...) Buvo paduodamas sąrašas žmonių ir liepiama jiems pareikšti įtarimus, nors tam nebūdavo pagrindo“.

Remdamasis dienraščio publikacijomis Seimo narys Mindaugas Puidokas pateikė klausimus generaliniam prokurorui.

Premjeras Saulius Skvernelis savo ruožtu kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, prašydamas atlikti parlamentinę kontrolę dėl prokurorų pateiktos medžiagos.

Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė straipsnius „Lietuvos ryte“ apie prokuratūros sistemą pavadino spaudimu teisėsaugai. Ji atkreipė dėmesį, kad vienas iš laikraščio savininkų Gedvydas Vainauskas yra teisiamųjų suole.

Jis ir europarlamentaras Rolandas Paksas kaltinami 2015-aisiais susitarę dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose. Kaltinamieji tai neigia.