Premjeras: Jono Noreikos lenta turi būti atstatyta, tada sprendžiama dėl jos tolesnio likimo
Su­dau­žy­ta ka­ri­nin­ko Jo­no No­rei­kos-Ge­ne­ro­lo Vė­tros at­mi­ni­mo len­ta vi­sų pir­ma tu­ri bū­ti at­sta­ty­ta pa­nai­ki­nant van­da­liz­mo pa­da­ri­nius, o tuo­met spren­džia­ma dėl jos to­les­nio li­ki­mo, sa­ko prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis.

„Yra vandalizmo aktas, sudaužyta atminimo lenta, aš manau, kad turi būti atstatytas tas faktas, kuris buvo prieš vandalizmo aktą, o ar toliau turi kabėt, ar nuimt, istorikai turi teikti savo siūlymus ir rekomendacijas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Dėl veiksmų Holokausto metu kontroversiškai vertinamo J. Noreikos atminimo lenta nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato numušta pirmadienį.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius pirmadienį lentos sudaužymą pavadino chuliganišku elgesiu, bet atkurti prieštaringų diskusijų sulaukusio atminimo ženklo nežada. Meras teigė, jog diskusija dėl Generolo Vėtros veiklos vertinimo „yra sudėtinga ir daugiaprasmiška“, o savivaldybė nebuvo šios lentos įrengimo iniciatorė.

Diskusijos visuomenėje dėl šios lentos vyko ne vienerius metus. Kritikai teigia, jog šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.