Prašo išaiškinti, kaip dėl Pakso keisti Konstituciją
Tei­sin­gu­mo mi­nis­tras pra­šo Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo (KT) iš­aiš­kin­ti, kaip įgy­ven­din­ti tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų re­ko­men­da­ci­jas at­ver­ti Ro­lan­dui Pa­ksui ga­li­my­bę da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se.

Elvinas Jankevičius kreipimesi prašo išaiškinti Konstitucinio Teismo 2016-ųjų gruodį priimtą nutarimą, kad Lietuva turi atsižvelgti ir į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komiteto rekomendacijas, jog R. Paksui negali būti varžomos teisės dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose ir būti paskirtam premjeru ar ministru.

„Siekiame galutinai išsiaiškinti, kokia apimtimi turėtų būti keičiama Lietuvos Konstitucija, kad valstybė galėtų įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Tai padės parengti būtinas Konstitucijos pataisas ir apsispręsti dėl jų turinio – t. y. dėl apkaltos būdu iš pareigų pašalinto asmens teisių būti renkamam Seimo nariu, prezidentu, tapti Vyriausybės vadovu arba nariu, eiti kitas pareigas“, – pranešime sako E. Jankevičius.

Jis primena, kad per pastaruosius trejus metus Seime buvo užregistruoti du konstitucinių pataisų variantai, bet kilo daug diskusijų dėl jų turinio.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metų sausio 6 dieną konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas. Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą. Pastaroji institucija, kaip pažymi E. Jankevičius, pastaruoju metu aktyviai stebi, kokių imtasi veiksmų, ir prašo informuoti apie tai, ką pavyko nuveikti „kiekvieną mėnesį“.

JT Žmogaus teisių komitetas 2014 metų kovo 25 dieną priėmė išvadą, kad Lietuva, visam gyvenimui suvaržiusi R. Pakso teisę dalyvauti prezidento rinkimuose ir būti paskirtam premjeru, ministru, pažeidė JT Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą dėl buvo pašalintas iš prezidento pareigų. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.