Po Paryžiaus katedros gaisro bandoma apsaugoti Lietuvos bažnyčias
Po Par­yžiaus Švč. Die­vo Mo­ti­nos ka­ted­ros gais­ro gru­pė Sei­mo na­rių siū­lo par­la­men­te pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją dėl me­di­nio sa­kra­li­nio kul­tū­ros pa­vel­do ser­gė­ji­mo.

Rezoliucija Vyriausybei būtų siūloma imtis konkrečių veiksmų apsaugoti Lietuvos medinį sakralinį paveldą nuo sunaikinimo grėsmės.

Seimo nariai kitų metų biudžete ragina numatyti lėšų įvesti gaisro signalizacijai, pažeidžiamoms konstrukcijoms impregnuoti ir t. t.

Rezoliucija Seimas taip pat nori pareikšti „didžiulį apgailestavimą dėl katastrofiško gaisro, suniokojusio Paryžiaus Dievo Motinos katedros (Notre-Dame de Paris) stogo konstrukcijas ir sukėlusio sunaikinimo grėsmę vienam iškiliausių žmonijos kultūros paminklų“.

Rezoliucijos projekte pažymima, kad per pastaruosius dešimtį metų Lietuvoje užsiliepsnojo 12 sakralinių pastatų, penki iš jų – Labanoro, Balbieriškio, Kulautuvos, Ceikinių bažnyčios ir Tytuvėnų vienuolynas – buvo visiškai arba didžiąja dalimi ugnies sunaikinti.

„Medinis sakralinis paveldas – medinės bažnyčios ir koplyčios, sinagogos, cerkvės ir mečetės – yra išskirtinis ir savitas Lietuvos kultūros paveldo įnašas į Europos architektūros ir sakralinio meno paveldo lobyną“, – teigiama projekte.

Rezoliucijos projektą registravo Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė, jos frakcijos kolega Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Eugenijus Jovaiša, Seimo narių Mišrios grupės atstovai Mantas Adomėnas ir Aušra Maldeikienė, konservatoriai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Emanuelis Zingeris, socialdarbietis Algirdas Butkevičius.

Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrą didžiulis gaisras suniokojo balandžio 15 dienos vakarą. Gaisras visiškai sunaikino katedros smailę bei stogą, dalį čia buvusių meno vertybių.

Tai seniausia katedra šiaurės Prancūzijoje, jos statyba baigta 1345 metais.

Ją kasmet aplanko apie 13 mln. žmonių.