Opozicija sukruto dėl valdančiųjų kėslų
Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­rė li­be­ra­lė Vik­to­ri­ja Čmi­ly­tė-Niel­sen Vy­riau­sy­bės ke­ti­ni­mus keis­ti biu­dže­to san­da­ros pri­nci­pus va­di­na pa­vo­jin­go­mis ša­lies de­mo­kra­ti­jos rai­dai. Jos tei­gi­mu, to­kie ke­ti­ni­mai sle­pia val­dan­čių­jų „vals­tie­čių“ dūž­tan­čias po­li­ti­nes am­bi­ci­jas bei ne­iš­si­pil­džiu­sias sva­jo­nes.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, dabartiniai valdantieji tikrai pateks į istoriją. „Ne tik kaip vieni nekompetentingiausių, bet ir kaip vieni pavojingiausių politikų demokratinei Lietuvos raidai. Šiandien jie siūlydami Vyriausybei, ypač – premjerui, suteikti pavojingai daug galių, kvestionuoja mūsų Konstitucijoje aiškiai įtvirtintą valdžių padalijimo principą“, – sakė parlamentarė.

V. Čmilytė-Nielsen: dabartiniai valdantieji tikrai pateks į istoriją. Ne tik kaip vieni nekompetentingiausių, bet ir kaip vieni pavojingiausių politikų demokratinei Lietuvos raidai.

Pasak jos, naujausia, galimai antikonstitucinė, šios Vyriausybės iniciatyva – Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo projektas, yra valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) „valdymo apogėjus“. „Jo esmė – visos valdžios sutelkimas Vyriausybės rankose. Valdantieji siūlo numatyti, kad Vyriausybė nustatytų strateginius tikslus tokioms institucijoms, kaip Teismai, Seimas ar VRK. Taip būtų sudarytos prielaidos ministrams daryti įtaką nepriklausomų ir jiems nepavaldžių institucijų biudžetams.

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen. Ji kelia klausimus, ar LVŽS svajonė – silpnas, sumažintas Seimas ir autoritarines galias turintis premjeras? Ar tokia jų demokratinės Lietuvos vizija? Koks kitas žingsnis?

Prezidento rinkimas Seime ir dalies jo galių perdavimas premjerui? „Istorija pilna pavyzdžių, kur nukeliauja valstybė, kai valdžia sukoncentruojama vienose rankose. Mes turime aiškų ir saugų valdžių padalijimą tarp Seimo, Vyriausybės ir teismų. Tvirtas ir nepriklausomas institucijas. Visa tai „valstiečiai“ pasiruošė sudaužyti į šipulius“, – piktinosi opozicijos lyderė.

Pasak jos, galima tik spėlioti, kurie pastarųjų metų konfliktai paskatino valdančiuosius nutarti, kad, pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministras turėtų „koordinuoti“ Prezidentūros ar Valstybės kontrolės veiklą ir kelti šioms institucijoms „strateginius tikslus“. Ne mažiau stebina ir siūlymas Teisingumo ministrui pavesti „koordinuoti“ Konstitucinio Teismo ir Teismų veiklą bei kelti strateginius tikslus šioms institucijoms.

„Šiais siūlymais valdantieji kėsinasi į institucijas, kurių nepriklausomumas ir savarankiškumas yra esminė demokratinės valstybės sąrangos sąlyga“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen. Ji svarstė, ar tik tokių priemonių LVŽS nesigriebė ruošdamasi dirbti su jiems nepalankiu prezidentu, nes jos kandidato galimybės esą tirpsta kasdien.

„Viena akivaizdu – valdančiųjų kadencijai einant į pabaigą imamasi vis didesnį pavojų Lietuvos demokratijai keliančių iniciatyvų, po kuriomis slepiasi dūžtančios politinės ambicijos ir neišsipildžiusios svajonės“, – teigė opozicijos lyderė.

Teisėsaugos ir priežiūros institucijos taip pat perspėjo, kad Vyriausybė gali suvaržyti jų nepriklausomumą, jei bus patvirtintas Finansų ministerijos siūlymas keisti biudžeto sudarymo principus. Finansų ministerija teigia, kad jos siūlomas modelis leistų „valstybės biudžeto asignavimų planavimą aiškiai susieti su valstybės siekiamais strateginiais tikslais“. „Viešosios politikos sritys susies strateginio planavimo ir biudžeto planavimo procesus bei sukurs prielaidas aiškesnei, skaidresnei valstybės biudžeto informacijai“, – teigia ministerija. Ji siūlo, kad nauja tvarka galiotų sudarant jau kitų metų biudžetą. Projektą pirmiausia turėtų apsvarstyti Vyriausybė, o po to Seimas.