Moterų vis dar trūksta politikoje, nors situacija ir gerėja
Ly­čių ly­gy­bės pri­nci­pus sie­kia­ma įgy­ven­din­ti vi­so­se gy­ve­ni­mo sri­ty­se – pra­de­dant kas­die­ni­ne žmo­gaus bui­ti­mi ir bai­giant vals­ty­bės ar vi­sos Eu­ro­pos po­li­ti­ka. Vis dėl­to, net ir su­lau­kus vi­suo­me­nės bran­dos, kai mo­te­rų ir vy­rų ly­gios tei­sės pra­de­da­mos lai­ky­ti sa­vai­me su­pran­ta­ma idė­ja, jų įgy­ven­di­ni­mas ne vi­suo­met yra įma­no­mas, sa­ko­ma pra­ne­ši­me spau­dai. 

Europa nuėjo ilgą kelią, užtikrindama lygias galimybes abiem lytims: jau seniai panaikintos kliūtys dalyvauti politiniame ar moksliniame gyvenime ir dabar šypseną kelia mintis, kad kažkada moterims buvo neleidžiama balsuoti ar mokytis universitete. Šiandien merginos ir moterys dalyvavimo visuomeninėje ir mokslinėje veikloje aktyvumu dažnai aplenkia vyrus. Skirtingų organizacijų duomenimis, vyrų ir moterų procentinė išraiška pasaulyje yra apie 50,5% ir 49,5%. Vis dėlto, toks balansas matomas ne visur: ypač sunerimti verčia politikos srities duomenys.

Europos Parlamente 1979-aisiais buvo 15,2% moterų. Šis procentas po kiekvienų rinkimų augo, kol 2014-aisiais pasiekė 36,4%.

Analizuojant moterų skaičių parlamente skirtingose valstybėse lengva pastebėti, jog buvusios vadinamojo socialistinio bloko šalys išrenka nedaug moterų politikių. Pavyzdžiui, 2018-ųjų duomenimis moterų skaičius šių valstybių nacionaliniuose parlamentuose ir vyriausybėse svyravo nuo 12,6 % (Vengrija) iki 30 % (Latvija, vienintelė peržengusi 25% ribą). Palyginimui Pietų Europoje ir Skandinavijoje moterų skaičius buvo žymiai didesnis: svyravo nuo 35,4 % (Italija) iki 46,4 % (Švedija), tačiau vis tiek neperžengė 50-ies procentų ribos.

Lietuvoje ši situacija dar paįvairinama jau antrą kadenciją bebaigiančios prezidentės valdymu. Gana paradoksalu – Lietuva šiais metais tapo vienintele Europos Sąjungos valstybe, kurios vyriausybėje nėra nei vienos moters, tačiau jau du kartus valstybės vadove išrenka moterį. Siekis pritraukti daugiau moterų į politiką Seime buvo aptartas dar 2008 m., tačiau panašu, kad aiškaus rezultato nedavė.

Kalbant apie nedidelį moterų skaičių politikoje sunku nekartoti klaidingų šūkių – net ir pati idėja, kad reikia skatinti merginas ir moteris labiau įsitraukti į politiką tarsi parodo, jog moterys to pačios nesugebėtų ir jas dar reikia atskirai motyvuoti – juk vyrams tokios papildomos motyvacijos neprireikia. Norint matyti daugiau moterų politikoje, reikia imtis kompleksinių sprendimų: edukuoti visuomenę apie lyčių lygybės principus, labiau afišuoti dabartines šalies lyderes, bet tuo pat metu moteriai užėmus aukštas pareigas to neskelbti kaip esminės žinutės. Deja, „Pirmoji moteris – prezidentė“ stiliaus antraštės vis dar populiarios kone viso pasaulio spaudoje. Juk „Pirmą kartą X istorijoje už valstybės vairo stoja moteris“ skamba daug įdomiau nei „Pirmą kartą valstybę X valdys politikos mokslų daktarė“, ar ne?

Kita vertus, panašu, kad moterų politikių skaičius visoje Europoje kasmet auga. Pavyzdžiui, Europos Parlamente 1979-aisiais buvo 15,2% moterų. Šis procentas po kiekvienų rinkimų augo, kol 2014-aisiais pasiekė 36,4%. Nors iki 50-ies procentų ribos dar toli, minėta moterų parlamentarių dalis jau gali sudaryti reikiamą kritinę masę atstovaudama savo interesus. Deja, ne visur matomas augimas: pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seime moterų skaičius išlieka pakankamai stabilus pastaruosius 15 metų ir svyruoja 18,7% (žemiausia riba, 2009 m.) iki 23,6 % (aukščiausias rodiklis, 2014 m.) Šiuo metu 22% Seimo narių yra moterys.

Šiandien Europos Parlamente Lietuvai atstovauja 2 moterys ir 9 vyrai. Kaip ir nacionaliniuose parlamentuose, Europos Parlamente moterų skaičius niekada neviršijo vyrų parlamentarų skaičiaus, tačiau Suomiją ir Maltą atstovauja po lygų skaičių vyrų ir moterų. Daugumoje Europos valstybių pasitvirtina tendencija, kad Europos Parlamente dirbančių moterų procentas yra didesnis, nei nacionaliniuose parlamentuose. Įdomu tai, kad Europos Parlamente aukštas pozicijas užimančių moterų rodiklis yra gana aukštas – iš 23 komitetų pirmininkų 11 yra moterys.

Tiek visoje Europoje, tiek Lietuvoje nėra vieno sprendimo, kuris padėtų padidinti moterų politikių skaičių. Tai – ilgas procesas, kuris pamažu skinasi kelią pirmyn ir artėja link lyčių balanso.

.