Miškų urėdijų reforma – svarbiausi faktai
Kons­ti­tu­ci­nis teis­mas (KT) an­tra­die­nį pa­skel­bė, kad urė­di­jų pert­var­ką įtei­si­nu­sios įsta­ty­mo pa­tai­sos pri­im­tos pa­žei­džiant Kons­ti­tu­ci­ją. BNS pa­tei­kia „vals­tie­čių“ ini­ci­juo­tos urė­di­jų re­for­mos chro­no­lo­gi­ją.

2017 metai

Sausis. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas inicijuoja urėdijų reformą, kuria 42 Lietuvoje veikiančios miškų urėdijos būtų sujungtos į vieną valstybinę įmonę.

Kovo 8 diena. Vyriausybė pritarė miškų urėdijų pertvarkai, galutinį sprendimą dėl reformos perduodama Seimui.

Kovo 16 diena. Seimas ėmėsi urėdijų pertvarkos. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) surengė protestą prieš urėdijų reformą prie Seimo. Miškininkai reikalavo, jog būtų parengtas kaštų ir naudos analize pagrįstas reformos planas.

Gegužė . Vyriausybė pareiškia ketinanti kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) ir klausti, ar įstatymo nuostata, įteisinanti 42 miškų urėdijas, neprieštarauja Konstitucijai.

Birželio 8 diena. Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metinėje kalboje urėdijų pertvarką akcentavo kaip vieną iš stringančių reformų.

Birželio 21 diena. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad reforma atidedama iki 2017 metų rudens, o tuometinis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika sakė besitikintis, kad reforma įsigalios nuo 2018 metų pradžios.

Birželio 28 diena. Beveik 2 tūkst. miškininkų piketavo prie Seimo. Mitingo dalyviai baiminosi dėl reformos netekti savo darbo vietų bei pertvarką prilygino miškų privatizacijai.

Birželio 30 diena. Seimo Kaimo reikalų komitetas galutinai pritarė urėdijų reformai bei patvirtino bendrovės „Civitta“ padarytas ekspertines išvadas. Ekspertai siūlė tvirtinti reformą.

Liepos 4 diena. Seimas dėl urėdijų reformos pavasario sesiją pratęsė iki liepos 13 dienos. Parlamente opozicija pasiūlė alternatyvią reformą valdančiųjų „valstiečių“ siūlymams, pagal kurią iš įstatymo būtų išbrauktas nustatytas konkretus urėdijų skaičius.

Liepos 11 diena. Seimas ypatingos skubos tvarka patvirtino „valstiečių“ inicijuotą urėdijų reformą. Už ją balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 16, o 12 susilaikė. Reformą rėmė „valstiečiai“ (49 balsai) ir konservatoriai (21 balsas) bei dalis liberalų (5 balsai), o socialdemokratai ir „tvarkiečiai“ balsavo prieš arba susilaikė. 4 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos– Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai balsavo už reformą, 3 Mišrios Seimo narių grupės atstovai balsavo už, o vienas – „valstietis“ Kęstutis Bacvinka – prieš.

Liepos 17 diena. Prezidentė pasirašė urėdijų pertvarką numatančias Miškų įstatymo pataisas.

2018 metai

Sausio 4 diena. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas teigia, kad dėl reformos miškotvarkos sistemą paliks apie 300 darbuotojų nesutikusių pereiti dirbti į naujai steigiamą įmonę Valstybinių miškų urėdija.

Sausio 8 diena. Veiklą pradeda naujai įsteigta įmonė Valstybinė miškų urėdija.

Sausio 11 diena. Reformai besipriešinantis sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ toliau reikalauja, kad dėl reformos teisėtumo pasisakytų Konstitucinis Teismas. Apie 50 organizacijos narių surengė piketą prie Vyriausybės.

Sausio 18 diena. Trys dešimtys opozicinių Seimo frakcijų narių kreipėsi į KT prašydami išsiaiškinti, ar su urėdijų reforma susiję Miškų įstatymo pakeitimai neprieštarauja Konstitucijai. Po kreipimusi į KT nepasirašė tik valdančiosios koalicijos – socialdemokratų darbo ir „valstiečių“ frakcijų atstovai.

2019 metų balandžio 16 diena. KT paskelbė, kad ypatingos skubos tvarka 2017 metų liepą priimta urėdijų reforma prieštarauja Konstitucijai. Pasak Teismo, ši tvarka gali būti naudojama tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, iškilus grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui.