Lietuvos žinių konferencijoje „Lietuvybės kodas“ pamatiniu nacionaliniu bruožu įvardytas veržlumas
Tra­di­ci­nė­je Lie­tu­vos ži­nių kon­fe­ren­ci­jo­je „Lie­tu­vy­bės ko­das“ po Val­do­vų rū­mų sto­gu su­bū­ru­sio­je skir­tin­gų sri­čių at­sto­vus – po­li­ti­kos, vers­lo ir kul­tū­ros at­sto­vus ban­do at­sa­ky­ti į klau­si­mą, kur prieš tris­de­šimt­me­tį at­kur­ta vals­ty­bė ma­to sa­ve at­ei­ty­je ir ko­kie pa­ma­ti­niai vals­ty­bės gy­ven­to­jų bruo­žai jai pa­dė­tų su­si­do­ro­ti su lau­kian­čiais iš­šū­kiais.

Deividas Matulionis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vicekancleris Ministro pirmininko vardu pasveikinęs konferenciją savo kalboje gyrė bandymą analizuoti Lietuvos valstybės naratyvus ir suprasti, kokie šalies apibūdinimai juose vyrauja: „Ar Lietuva yra moderni, atvira, į ateitį žvelgianti valstybė, ar mums labiau rūpi tradicines vertybės bei grėsmę ir baimes keliantys padariniai“.

19 amžiuje valstybingumas buvo ūkanota sąvoka, bet modernioji mūsų šalies istorija prasidėjusi prieš šimtą metų pasižymėjo socialine ir konfesine tolerancija kaip viena svarbiausiųjų šalies ypatybių. Paletė tų, kas kūrė Lietuvos valstybę, taip pat yra labai plati.

„Užaugo Lietuvos piliečių kartą gimusi ir subrendusi jau laisvėje. Net savo Vyriausybėje turime tokių ministrų. Jie niekuo nesiskiria nuo Vakaruose gimusių bendraamžių, o kartais net ir pranoksta juos veržlumu kurti globalią valstybe“, – sako jis.

„Lietuva gyvena savo aukso amžių, o su jos pasu be vizų galime vykti į 180 pasaulio valstybių. Visa tai – nuopelnai visų vyriausybių, kurie tą valstybę kūrė“, – tvirtino D. Matulionis.

D. Matulionis sakė tikįs matyti nuoseklų tokios valstybės kūrimo tęsinį š. m. gegužės 12 d. referendume, kuriame bus sprendžiama „ne apie dvigubą Lietuvos pilietybę, o apie pilietybės išsaugojimą“,