Lietuva pasiryžo prisidėti prie Paryžiaus katedros atstatymo
Šian­dien Sei­mo Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų frak­ci­jos se­niū­no pa­va­duo­to­ja Rad­vi­lė Mor­kū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė krei­pė­si į Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­vus, ra­gin­da­ma ieš­ko­ti bū­dų, kaip Lie­tu­vos vals­ty­bė ga­lė­tų fi­nan­siš­kai ar ki­to­mis prie­mo­nė­mis pri­si­dė­ti prie par­amos su­de­gu­siai Par­yžiaus Švč. Die­vo Mo­ti­nos ka­ted­rai at­sta­ty­ti bei kon­kre­čiais veiks­mais par­ody­tų so­li­da­ru­mą su Pra­ncū­zi­ja ir jos žmo­nė­mis. Lie­tu­va pa­si­ren­gu­si pri­si­dė­ti prie Par­yžiaus Švč. Die­vo Mo­ti­nos ka­ted­ros, nu­ken­tė­ju­sios per gais­rą, at­sta­ty­mo, ir svars­tys, kaip tai pa­da­ry­ti, sa­ko ša­lies va­do­vai.

„Mano įsitikinimu, svarbu, kad tokiu momentu Lietuva galėtų parodyti solidarumą ir vienybę su Prancūzija ir jos žmonėmis, prisidėdama finansiškai arba kitomis priemonėmis prie šventovės, svarbios visam krikščioniškajam pasauliui, atstatymo ir taip pat sudaryti sąlygas prisidėti ir visiems to pageidaujantiems Lietuvos žmonėms“, – pranešime spaudai cituojama R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Kreipimesi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį pabrėžiama, kad Lietuva ir Prancūzija yra ne tik partnerės Europos Sąjungoje ir NATO, bet mus vienija ir bendras krikščioniškos civilizacijos pamatas, o nuo gaisro nukentėjo neįkainuojama kultūros vertybė, unikalus istorinis paveldas, vienas iš Paryžiaus simbolių ir visos Prancūzijos pasididžiavimas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė išplatintame įraše pareiškė, kad Lietuva yra „pilna ryžto atkurti visam pasauliui brangią katedrą“.

„Ji – mūsų širdžių šventovė, kurią prikelti Lietuva ir mūsų žmonės yra pasirengę padėti ir prisidėti“, – Prezidentūros išplatintame įraše sakė D. Grybauskaitė.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė./BNS nuotrauka

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad bažnyčią nusiaubęs gaisras yra „ne tik Prancūzijos, bet ir Lietuvos, ir visos Europos tragedija“.

„Jaučiame moralinę pareigą ir esame pasirengę visomis įmanomomis priemonėmis prisidėti prie Paryžiaus Katedros atstatymo“, – komentare BNS teigė S. Skvernelis.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis BNS trečiadienį patvirtino, kad Ministrų kabinetas žada aptarti šį klausimą jau popiet vyksiančiame posėdyje.

„Bus pozicija išsakyta palaikymo, premjeras kvies parengti konkrečius siūlymus, kaip tai galėtų materializuotis. Tikrai, patvirtiname, kad šis klausimas svarstytas, buvo ir asmeninė premjero pozicija, dabar bus ir Vyriausybės pozicija“, – sakė jis.

Anot A. Stončaičio, konkreti parama kol kas nėra įvardijama, klausimą greičiausiai bus pavesta parengti Užsienio reikalų ministerijai. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tvirtina, kad pirmiausia būtina išanalizuoti prancūzų poreikius, kokios pagalbos jiems reikia, taip pat – savo galimybes.

„Galimybės yra įvairios, gali būti ir finansinė parama, kad ir simbolinė, galbūt ekspertai, specialistai. Mes turime labai aukšto lygio restauravimo specialistų“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė L. Linkevičius.

„ (...) reikia išklausyti, kokie poreikiai yra Prancūzijos vyriausybės, kokios mūsų galimybės. Manau, kad premjeras padarys tokius pavedimus“, – pridūrė jis.

Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrą didžiulis gaisras suniokojo pirmadienio vakarą. Ją kasmet aplankydavo apie 13 mln. žmonių.

Tai – seniausia katedra šiaurės Prancūzijoje, jos statyba baigta 1345 metais.

Gaisras visiškai sunaikino katedros smailę bei stogą, dalį čia buvusių meno vertybių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pažadėjo atstatyti katedrą per penkerius metus – Prancūzų milijardieriai ir kompanijos jau pažadėjo skirti tam maždaug 700 mln. eurų. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas paragino visas ES nares „prisidėti prie užduoties“ atstatant šventovę.