KT pirmininkas: vyriausybė nusitaikė į teismų nepriklausomumą
Tei­sė­sau­gos ir prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos pers­pė­jo, kad Vy­riau­sy­bė ga­li su­var­žy­ti jų ne­prik­lau­so­mu­mą, jei bus pa­tvir­tin­tas Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos siū­ly­mas keis­ti biu­dže­to su­da­ry­mo pri­nci­pus.

Pagal ministerijos registruotą įstatymo projektą, Vyriausybės nariams būtų pavedama koordinuoti tam tikras viešosios politikos sritis, o įstaigų vadovai turėtų su ministrais derinti strateginius tikslus ir jų rodiklius.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pareiškė, kad priėmus įstatymą būtų sudaromos prielaidos teisingumo ministrui kontroliuoti Konstitucinio Teismo veiklą, o tai „nesuderinama su teismų nepriklausomumo principu“.

„Teismų veikla nėra ir negali būti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ar kuriai nors kitai vykdomosios valdžios institucijai priskirta valdymo sritis“, – rašoma D. Žalimo parengtoje išvadoje.

Jo teigimu, Finansų ministerijos siūlomas projektas „galėtų būti vertinamas kaip mėginimas kėsintis į Konstitucinio Teismo nepriklausomumą“.

Generalinė prokuratūra nuogąstauja, kad naujas modelis sukurtų prielaidas „daryti prokuratūrai politinį, ekonominį, psichologinį spaudimą“.

Ministro koordinavimo kratosi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Jos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius teigia, kad „siūlomas teisinis reguliavimas būtų nesuderinamas su STT, kaip pagrindinės antikorupcinės teisėsaugos institucijos Lietuvoje, politiniu ir finansiniu nepriklausomumu“.

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys teigia, kad jo įstaigos koordinatoriumi paskyrus vidaus reikalų ministrą, politikas įgis teisę daryti įtaką audito nešališkumui ir objektyvumui.

„Finansų ministerijos siūlomas naujasis teisinis reguliavimas akivaizdžiai pažeidžia Valstybės kontrolės savarankiškumą ir nepriklausomumą“, – rašoma A. Dulkio išvadoje.

Panašias pastabas taip pat pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Jos viešai skelbiamos teisės aktų duomenų bazėje.

Finansų ministerija teigia, kad jos siūlomas modelis leistų „valstybės biudžeto asignavimų planavimą aiškiai susieti su valstybės siekiamais strateginiais tikslais“.

„Viešosios politikos sritys susies strateginio planavimo ir biudžeto planavimo procesus bei sukurs prielaidas aiškesnei, skaidresnei valstybės biudžeto informacijai“, – teigia ministerija.

Ministerija siūlo, kad nauja tvarka galiotų sudarant jau kitų