Krizės tyrimą aptarianti Seimo frakcija neišklausė Lietuvos banko atstovų
Val­dan­tie­ji „vals­tie­čiai“ ir so­cial­dar­bie­čiai bei juos re­mian­tys „tvar­kie­čiai“ ir „len­kai“ Lie­tu­vos ban­ko (LB) veik­lą ir Sei­me at­lie­ka­mą par­la­men­ti­nį ty­ri­mą dėl 2009–2010 me­tų kri­zės pa­sek­mių tre­čia­die­nį nu­ta­rė ap­tar­ti be LB at­sto­vų. 

Į susitikimą atvykusiems LB valdybos nariui Tomui Garbaravičiui ir banko Finansinio stabilumo departamento direktoriui Simonui Krėpštai buvo pasakyta, kad jų pozicija nebus išklausoma.

„Jeigu mes norime užduoti klausimus vadovui, tai norime juos užduoti vadovui“, – pareiškė frakcijos narė Agnė Širinskienė.

„Kitą savaitę visa valdyba ateiti pasiryžusi“, – atsakė T. Garbaravičius – išvykus centrinio banko vadovui Vitui Vasiliauskui, jis laikinai eina jo pareigas.

Šis „valstiečių“ bei socialdarbiečių ir kitų valdančiuosius remiančių parlamentarų posėdis, skirtingai negu ankstesni, yra atviras, todėl LB atstovai liko salėje klausyti diskusijų.

Tyrimui vadovaujantis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas parlamentarams pristatė preliminarias išvadas.

2006–2008 metais premjeru buvęs septintą kadenciją Seime dirbantis socialdarbietis Gediminas Kirkilas prisiminė, kad bendradarbiauti su LB buvo „sunku“.

„Priimti sprendimų, kad būtų mažinama infliacija, buvo neįmanoma. LB dangstėsi savo nepriklausomumu“, – teigė G. Kirkilas.

„Valstietis“ Virgilijus Poderys pareiškė, kad Seimas yra apsileidęs, nes iš LB nepareikalavo „skaidrumo nepažeidžiant bendrų nepriklausomumo principų“.

Anksčiau posėdyje dalyvauti žadėjęs LB valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis pranešė neatvyksiąs.

„Valstiečių“ frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis BNS anksčiau aiškino, kad V. Vasiliauskas išvykęs į komandiruotę.

Parlamentarai su LB atstovais ketino aiškintis centrinio šalies banko poziciją dėl Biudžeto ir finansų komiteto atliekamo parlamentinio tyrimo dėl krizės aplinkybių, diskutuoti apie galimą manipuliavimą Vilibor rodikliu ir aptarti jo įtaką būsto paskolų brangimui ir Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų didėjimui.

Pasak R. Karbauskio, valdantieji ir juos remiančios frakcijos žada tartis, kaip reaguoti į tyrimo metu paaiškėjusius faktus.

Biudžeto ir finansų komitetas jau yra preliminariai pritaręs trijų iš septynių tyrimo klausimų, susijusių su viešųjų finansų tvarkymu ir valstybės skolinimusi, išankstinėms išvadoms.

Preliminariai vertinama, kad 2005–2006 metais finansinės disciplinos buvo pakankamai, 2007-aisiais ji pradėjo blogėti, o 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinės drausmės reikalavimus, o tai pakenkė viešųjų finansų būklei – nebuvo jokios galimybės turėti bent kokį rezervą ir dėl to padidino poreikį skolintis, mažinti išlaidas ir didinti mokesčius 2009–2010 metais.

Komitetas taip pat konstatuoja, kad Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais.

Generalinė prokuratūra yra gavusi Vyriausybės prašymą įvertinti finansų priežiūros institucijų darbą per 2009–2010 metų krizę. Visos per krizę veikusios buvusios finansų priežiūros institucijos šiuo metu prijungtos prie Lietuvos banko.

Biudžeto ir finansų komiteto nariai konservatoriai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas atsisakė dalyvauti tyrime, nes laiko jį politiškai angažuotu.

Parlamentinis tyrimas dėl veiksnių, lėmusių ekonominę krizę Lietuvoje, Seime truks iki spalio pabaigos.