Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų keisti neskubama
Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas dar 2017 me­tų gruo­dį kons­ta­ta­vo, kad Pre­zi­den­to įsta­ty­me nu­ma­ty­ta nuo­sta­ta, jog mi­ru­sio pre­zi­den­to su­tuok­ti­niui pa­nau­dos pa­grin­dais ga­li bū­ti su­teik­tas būs­tas, prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai. Ta­čiau ši ei­lu­tė Pre­zi­den­to įsta­ty­me ne­pa­keis­ta iki šiol.

Politikai dėl to bėdos nemato – nuostata esą paskelbta negaliojančia, o jie ir taip „užsivertę“ darbais. Tačiau konstitucinės teisės ekspertai primena – Seimo statute nurodyti konkretūs terminai, per kiek laiko parlamentas turėtų pakeisti Konstitucijai prieštaraujančias pripažintas Seimo priimtų teisės aktų normas.

Sutuoktinis – ne prezidentas

Prieš daugiau nei metus – 2017 metų gruodžio 15 dieną Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad prezidento Algirdo Brazausko našlei, verslininkei Kristinai Brazauskienei teisę gauti nemokamą būstą suteikiantis įstatymas prieštarauja Konstitucijai. „Toks reguliavimas vertintinas kaip suteikiantis uždraustą privilegiją dėl asmens socialinės padėties“, – pristatydamas nutarimą tada teigė KT pirmininkas Dainius Žalimas.

Vytautas Sinkevičius: „Įstatymų leidėjas turi panaikinti Konstitucijai prieštaraujančią nuostatą.“

Pasak jo, valstybės vadovo statusas yra individualus ir išskirtinis, tad jis lemia ir išskirtines socialines garantijas einančiam pareigas ar kadenciją baigusiam prezidentui. Tačiau jos negali būti suteikiamos kitiems asmenims. Tai reikštų bet kurį kitą asmenį prilyginti kadenciją baigusiam prezidentui. „Vien dėl tapimo asmens sutuoktiniu asmuo pagal Konstituciją negali įgyti jokių išskirtinių teisių į kokį nors būstą, nes Konstitucija nėra privilegijų aktas“, – pabrėžė D. Žalimas.

Laukia pasiūlymų

Pagal Seimo statutą, per vieną mėnesį, kai buvo gautas KT nutarimas, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, atsižvelgdamas į KT nutarime pateiktą konstitucinių normų ir principų aiškinimą, parlamentiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) turi pateikti pasiūlymus dėl to nutarimo įgyvendinimo. Ne vėliau kaip per du mėnesius, kai Seimas gauna KT išsiųstą nutarimą, jį turi apsvarstyti Seimo TTK. Tačiau projekto, kuriuo būtų keičiama minėta Prezidento įstatymo nuostata, Seime nėra iki šiol.

Seimo TTK pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad laukiama, kol reikalingą Prezidento įstatymo keitimo projektą pateiks Vyriausybė. Mat bylą KT nagrinėjo būtent Vyriausybės prašymu. „Jei pataisomis aptariami kokie nors finansiniai klausimai, paprastai jas inicijuoja būtent Vyriausybė. Mūsų komitetas tokių pataisų nerengia“, – tvirtino A. Širinskienė.

Tiesa, kaip matyti iš teisės aktų projektų registro, iniciatyvą keisti Prezidento įstatymą parodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). „Konstitucijai prieštaraujanti teisės norma negalioja nuo KT nutarimo paskelbimo dienos, todėl, vadovaujantis teisėkūros ekonomiškumo principu, pripažinti netekusia galios ją siūloma kartu teikiant kitus pasiūlymus dėl Prezidento įstatymo nuostatų pakeitimo“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino SADM.

Be to, kad siūlo atsisakyti Konstitucijai prieštaraujančios normos, ministerija nori patikslinti prezidento atstovavimo šalies viduje ir lankantis užsienio valstybėse išlaidų, socialinių garantijų nelaimingo atsitikimo atveju, taip pat prezidento sutuoktinio reprezentacinių išlaidų dydžius. Pirmiausia šios pataisos derinamos su įvairiomis institucijomis bei ministerijomis, vėliau – atsidurs ant Vyriausybės stalo ir tik tada jos pasieks Seimą.

Skubėti nebūtina

Iki šiol piliečiai negalėjo individualiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. / BNS nuotrauka

Problemos dėl to, kad Prezidento įstatyme vis dar išlikusi Konstitucijai prieštaraujanti norma apie mirusio prezidento sutuoktinio aprūpinimą būstu panaudos pagrindais, neįžvelgia ir opozicijos atstovas, Seimo TTK pirmininko pavaduotojas konservatorius Stasys Šedbaras. Anot jo, įstatyme prie šios nuostatos nurodyta, kad ji netekusi galios. „Bet kuris teisininkas, atsivertęs įstatymą ir ją pamatęs, supras, kad nuostata yra negaliojanti. Visai nebūtina skubiai keisti įstatymus“, – tikino konservatorius.

Parlamentaras tvirtino, kad netekusios galios nuostatos naikinimas Seime būtų vien formalus sprendimas, o parlamentas ir taip yra „užsivertęs“ įvairiais įstatymų pataisų projektais. Be to, iš įstatymo nepašalinta negaliojanti teisės norma galėtų praversti ir tiems, kurie domėsis teisės istorija.

Nusako Seimo statutas

Buvęs KT teisėjas prof. Vytautas Sinkevičius „Lietuvos žinioms“ taip pat priminė, kad Seimo statute yra labai aiškiai išdėstyta, kaip turi būti įgyvendinami KT nutarimai, išvados bei sprendimai, tarp jų – ir KT pripažinimas, jog negaliojančia paskelbta minėta Prezidento įstatymo norma.

Anot konstitucinės teisės žinovo, jei pagal KT nutarimą įstatymas ar jo dalis, kitas Seimo priimtas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo KT išsiųsto nutarimo gavimo parlamentinis TTK (arba jo teikimu Seimo valdybos paskirtas kitas parlamentinis komitetas arba sudaryta darbo grupė) turėjo parengti ir pateikti Seimui svarstyti minėto pakeitimo projektą. Žinoma, Seimo valdyba galėjo jo parengimo terminą pratęsti (jei projektas pasirodytų esąs sudėtingas), tačiau ne ilgiau kaip iki 12 mėnesių. TTK teikimu Seimo valdyba galėjo pasiūlyti Vyriausybei parengti įstatymo pakeitimo projektą.

Prof. V. Sinkevičius pabrėžė, kad „įstatymų leidėjas turi panaikinti Konstitucijai prieštaraujančią nuostatą“.