Kalėjimų medikai ieško teisingumo
Dėl ne­at­ku­ria­mų per kri­zę su­ma­žin­tų at­ly­gi­ni­mų teis­mą jau lai­mė­ję įka­li­ni­mo įstai­gų me­di­ci­nos dar­buo­to­jai pra­ėju­sią sa­vai­tę su­si­rin­ko į pi­ke­tą prie Vy­riau­sy­bės. Taip jie ban­dė at­kreip­ti dė­me­sį į sa­vo ap­gai­lė­ti­nas dar­bo są­ly­gas, o da­bar jau gra­si­na strei­kais.

Pasakojimas apie tai, kad kalėjimo darbuotojai dėl savo darbdavio (Kalėjimų departamento) veiksmų kreipiasi į teismą ir laimi bylas, skamba kaip prastas pokštas. Pranešti Vyriausybei, jog jiems nebejuokinga, į piketą prie Vinco Kudirkos paminklo sostinėje buvo susirinkę dešimties Lietuvos pataisos namų medicinos darbuotojai iš Alytaus, Panevėžio, Marijampolės, Pravieniškių ir Vilniaus įkalinimo įstaigų.

Profesinė sąjunga „Solidarumas“ šią sueigą grėsmingu pavadinimu „Gana diskriminuoti kalėjimų medikus“ surengė norėdama paviešinti „grėsmingą padėtį, susidariusią įkalinimo įstaigose dėl to, kad jų veiklai nebuvo skiriama pakankamo finansavimo“. Profsąjungos atstovų teigimu, visos kitos priemonės jau panaudotos, liko nebent įspėjamasis dviejų valandų streikas, kuris destabilizuotų padėtį šalies kalėjimuose.

Norėjo pertvarkos – gavo atleidimo lapelius

Dar pernai vasarą minėtos profesinės sąjungos nariai buvo susitikę su tuomet naujai paskirtu teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi ir jam atskleidė „pavojingą padėtį įkalinimo įstaigose, susidariusią dėl metų metus medikams nedidinamų atlyginimų“, nors laisvėje dirbantiems medicinos darbuotojams algos jau pakeltos. Tačiau beveik metus vykę profsąjungos susitikimai ir derybos su Kalėjimų departamento, Teisingumo ministerijos atstovais ir net pačiu teisingumo ministru sukosi lyg karuselėje: vieni netesėjo pažadų taisyti padėtį, kiti grasino piketais bei streikais.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovų teigimu, visos kitos priemonės jau panaudotos, liko nebent įspėjamasis dviejų valandų streikas, kuris destabilizuotų padėtį šalies kalėjimuose.

Galiausiai „Solidarumas“ apsisprendė veikti už ministerijos ribų. Vasario mėnesį profsąjunga paprašė Seimo kontrolieriaus išaiškinti, ar ministerijos planai panaikinti naktinį slaugytojų darbą ir pavesti jį laisvėje dirbantiems greitosios medicininės pagalbos specialistams nepažeis kalinių teisės laiku gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Kaip byloja susitikimo protokolas, pokalbio tąsyk būta aštraus. Seimo kontrolierius Augustinas Normantas atkreipė teisingumo viceministro Ernesto Jurkonio dėmesį į tai, kad vykdant reorganizaciją neturi nukentėti paslaugų kokybė, negali būti diskriminuojami ne tik nuteistieji, bet ir įkalinimo įstaigų medikai, gaunantys mažesnius atlyginimus nei jų kolegos.

Teisingumo viceministrui paaiškinus, jog ministerijai trūksta tam pinigų, Seimo kontrolieriaus padėjėjas Vytautas Valentukevičius pasiūlė atlikti auditą. Esą jis parodytų, kur per pastaruosius metus buvo iššvaistytos lėšos, skirtos Kalėjimų departamentui.

Galiausiai balandžio 1-ąją ministerija pradėjo reorganizaciją. Per ją, anot „Solidarumo“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės, „dešimtyje skirtingų įkalinimo įstaigų iš darbo bus atleisti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vedėjai, bausmės atėmimo vietose organizuojantys sveikatos priežiūros paslaugų teikimą“. „Vietoj didesnių atlyginimų medikai dabar gauna atleidimo lapelius. Sistema ardoma nesuvokiant pasekmių“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino profsąjungos pirmininkė, vis dar tikinti, kad „valstybė turi būti šeimininkė“, o ne pamotė.

Lietuvos kalėjimuose dirbančių medikų piketas prie Vyriausybės. / Daivos Vilkelytės nuotrauka

Medikai: sugrąžinkite algas

„Kai 2008 metais, kilus finansų krizei, sumažino atlyginimus, taip jų ir nebepadidino. Mes, skirtingai negu medikai laisvėje, nuolat dirbame su apsvaigusiais arba abstinenciją patiriančiais agresyviais nuteistaisiais, kurie pavojingi ir visuomenei, ir mums“, – teigė Alytaus pataisos namų slaugytoja Rūta Sakalauskienė.

Beje, būtent Alytaus pataisos namų medikai iškvietė Darbo inspekciją, kad būtų patikrintos jų darbo sąlygos, o paskui dar padavė įstaigos administraciją į teismą. Alytaus apylinkės teismas priėmė sprendimą darbuotojams atgaline data už pastaruosius trejus metus išmokėti kompensacijas, vadinamuosius „pavojingumo procentus“ (10–20 proc. atlyginimo).

Vyriausybės spaudos tarnyba „Lietuvos žinioms“ paaiškino, kad „Kalėjimų departamentas, šioje byloje buvęs proceso šalimi, teismo sprendimo neskųs“.

Taigi blogame kalambūre apie juridinę darbuotojų pergalę prieš kalėjimo administraciją suskambo bent jau pirmapozityvi nata. Šiuo teismo sprendimu, anot „Solidarumo“ pirmininkės K. Krupavičienės, profsąjunga galės naudotis kaip precedentu – prašys Teisingumo ministerijos jį taikyti ir kitose laisvės atėmimo įstaigose.

Peticiją dar nagrinės

Kitos piketuotojų bėdos, deja, sėkmės receptų nežada. Vyriausybės vicekancleriui Deividui Matulioniui, išėjusiam susitikti su piketuotojais, šie įteikė peticiją su savo godomis. Į jas, pasak Vyriausybės spaudos tarnybos, dabar teks įsiklausyti trims – Teisingumo, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo – ministerijoms bei „pagal kompetenciją įvertinti reikalavimus ir imtis reikiamų veiksmų susidariusiai situacijai spręsti“.

Kalėjimų departamentui šiuo metu vadovauja pareigas laikinai einantis asmuo, nes vyksta naujo kandidato į direktoriaus postą patikrinimas. Taigi kol bus paskirtas naujas vadovas, sprendimai ir susitarimai taip pat bus laikini. Tačiau teisingumo ministras E. Jankevičius, kaip skelbiama ministerijos interneto svetainėje, artimiausiu metu planuoja aplankyti visas dešimt ambulatorinių medicinos tarnybų ir kalbėtis su medikais.

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis įkalinimo įstaigose dirbantiems medikams nieko konkretaus nežadėjo. / Daivos Vilkelytės nuotrauka

Kaliniai neturės į ką kreiptis

„Ministerija nori visas medicinos paslaugas teikiančias įkalinimo įstaigų institucijas sujungti į vieną. Ji naikina daug etatų ir nesitaria nei su medikais, nei su profsąjungomis. Matome daug netikslingų žingsnių. Mažinamas darbuotojų skaičius, o darbų lieka tiek pat“, – per piketą prie Vyriausybės „Lietuvos žinioms“ skundėsi Panevėžio pataisos namų bendrosios praktikos slaugytoja Gitana Petrauskienė.

Piketuotojų teigimu, darbo reorganizavimas reiškia, kad sergantiems kaliniams tiesiog nebebus į ką kreiptis. O juk būtent kalėjimuose fiksuojama daugiausia AIDS, ŽIV, hepatito ir tuberkuliozės atvejų Lietuvoje. Didelė dalis nuteistųjų yra priklausomi nuo narkotikų.

Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytoja Nijolė Danilina „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad per pamainą turi išdalyti vaistus 150 nuteistųjų – suktis reikia labai greitai, kol jie valgo. Po reformos, anot N. Danilinos, teks rūpintis 300 kalinių.

„Jei vidury nakties kalėjime narkomanas persipjaus venas, kas jam padės? Greitosios medicinos pagalbos medikai? Kreipsimės į teismą dėl viešojo intereso gynimo“, – patikino „Solidarumo“ profesinės sąjungos lyderė K. Krupavičienė.

O kol kas apie susidariusią padėtį ji papasakojo Lietuvoje neseniai viešėjusiai Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą delegacijai. Jos nariams Vyriausybė teikė ataskaitą „apie pažangą kalėjimų sistemoje“, kurios esą pavyko pasiekti po itin kritiško komiteto pranešimo, paskelbto prieš metus.