Kaip veterinaras tapo aplinkos ministru
„Žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių pra­sme mi­nis­te­ri­ja yra nu­krau­ja­vu­si“, – sa­ko ap­lin­kos mi­nis­tru „įš­ven­tin­tas“ Sei­mo na­rys Kęs­tu­tis Ma­žei­ka (36 m.), ku­ris pa­si­rai­to­jęs ran­ko­ves ža­da įves­ti tvar­ką šio­je sri­ty­je.

– Prieš tai laimę bandėte eidamas į merus gimtajame mieste, Marijampolėje. Kai buvo išrinktas kitas kandidatas, nenusivylėte?

– Visada kur nors dalyvaudamas tikiesi nugalėti – tai ir yra tas variklis, kuris stumia į priekį. Galbūt laimėjęs mero rinkimus būčiau arčiau namų, arčiau ūkio, arčiau žmonių. Šiandien teko priimti kitą iššūkį (tapti ministru – red.) su visų pasitikėjimu, vėlgi bandysime tuos lūkesčius atitikti ir pateisinti.

– Šioje vyriausybėje tapote keturioliktuoju ministru vyru. Nepasigendate moterų?

Net neabejoju, kad moterų tikrai bus. Vyriausybėje jų yra ir kitose pareigybėse. Laikui bėgant tas balansas, manau, atsistatys ir nebūsime iš tų vienetų, kur esame vyriška kompanija. Be to, lytiškumo klausimas šiuo atveju neturėtų būti prioritetas – turi būti tam tikras kompetencijos įvertinimas.

– Net neabejoju, kad moterų tikrai bus. Vyriausybėje jų yra ir kitose pareigybėse. Laikui bėgant tas balansas, manau, atsistatys ir nebūsime iš tų vienetų, kur esame vyriška kompanija. Be to, lytiškumo klausimas šiuo atveju neturėtų būti prioritetas – turi būti tam tikras kompetencijos įvertinimas.

– Ką pamatėte įkėlęs koją į Aplinkos ministeriją?

– Žmogiškųjų išteklių prasme ministerija yra nukraujavusi. Ilgą laiką viceministrų buvo du, po to liko vienas, ir tai jaučiasi pagal darbus, kuruojamas sritis. Departamentų direktorių stoka, specialistų trūkumas – irgi rutininės problemos, kurias turėsime optimaliai išspręsti ir darbų krūvius paskirstyti tolygiai, kad visi dirbtų efektyviai.

– Kalbėta apie tai, kad šią ministeriją irgi reikia perkelti į Kauną – sutinkate?

– Manau, įvertinsime Žemės ūkio ministerijos perkėlimo efektyvumą, naudingumą ir rezultatų siekiamybę, paskui galėsime diskutuoti. Bet artimojoje perspektyvoje tikrai nėra tokių diskusijų. Pirmiausia reikia sutelkti žmones ir darbais pasivyti programą – tiek Vyriausybės, tiek direktyvų perkėlimo, tiek besitęsiančių rutininių darbų.

Viešojoje erdvėje turbūt garsiai kalbama apie miškų reformą ir jos tęstinumą, atliekas, klimato kaitos programą, oro taršos mažinimo planą ir kitus su Vyriausybės programa susijusius lūkesčius, ko žmonės labai laukia.

– Medicininės atliekos atsidurs po jūsų, ministro, padidinamuoju stiklu?

– Jau komitete diskutavome šiuo klausimu. Esame gavę tam tikrus atsakymus, kodėl skiriasi vienų ir kitų medicininių atliekų įkainiai, nors abejos yra talpinamos į tą patį deginimo įrenginį. Tam tikros abejonės kyla dėl efektyvaus tinklų veikimo. Tikriausiai vien todėl masina mokesčių apėjimas, atliekų keitimas kitomis – nepavojingomis. Taip medicininės atliekos atsiranda komunalinių atliekų sąvartynuose, nors turėtų būti griežtai kontroliuojamos – būtent utilizuojamos „Toksikoje“.

– Aplinkosaugoje yra vienas žodis, kuris gąsdina ir skamba kaip keiksmažodis: GMO (genetiškai modifikuoti organizmai). Galime jaustis saugūs?

– Komitete buvo bandymų GMO įtraukti į sąrašą, kad tai būtų natūralu ir Lietuvoje auginami tam tikri augalai. Tačiau to nepalaikėme ir nepalaikome. Kalbant apie maistą, kurį įsileidžia Europos Sąjungą į Lietuvą, vėlgi kiekvienas vartotojas atsako už savo sveikatą ir turėtų įvertinti pats, tačiau tikrai esame prieš genetiškai modifikuotų augalų įvedimą į rinką ir jų plėtrą. Iš savo pusės esame padarę viską, kad visuomenė būtų saugi.

– Ką jūs pats valgote, laikotės sveikos mitybos principų?

– Stengiuosi maitintis sveikai. Juolab kad esu ir žvejys, ir medžiotojas, taip pat turiu savo ūkį. Todėl stengiuosi maitintis užsiauginta, o ne pirktine produkcija. Netgi turiu danielių bandą. Maistas, kurį valgau, daugiausia yra iš mūsų šeimos ūkio.

Alkoholį irgi vartoju saikingai. Pradėk, tai nebus kada darbų užbaigti. Palaikau draudimus, ypač visas priemones, kurios susijusios su vairuotojais, eismo dalyviais. Iš principo neblaivus žmogus kelyje, gatvėje yra problema ir dažnai nelaimingų atsitikimų priežastis. Tad visas iniciatyvas tikrai palaikau ir manau, kad turime iš to pasimokyti visi bei sprendimus priimti blaivia galva.

– Ar tapus ministru liks laiko ūkininkauti?

– Kaip ir patekus į Seimą, yra tam tikras interesų konfliktas. Juolab žemės ūkis – sritis, kuri reikalauja nuolatinio aktyvaus darbo prie ūkio, augalų ir gyvūnų, kuriuos augina ūkininkai. Aš tą funkciją jau esu perdavęs šeimos nariams, jie ūkininkauja. Dažnai grįžtu tik kaip svečias.

– Kas jus pasitinka namuose?

– Tėvai, sesė. Turime dar dėdę, daugiau ūkininkaujame kartu su juo. Mano namai – sodyba, kur dabar kuriuosi, o tėvai ir visi kiti artimieji yra atskirai.

Nuo mažens buvau prie gamtos. Būdavo toks jaunųjų gamtininkų būrelis ir aš, kiek prisimenu save, daugiausiai laiko po pamokų ten ir praleisdavau. Turėjome puikius mokytojus. Gaila, dabar jaunimas Lietuvoje neturi tokių galimybių, kas seniau buvo itin populiaru. Mes gamtoje ir gyvenome, matėme visus jos ciklus, pokyčius, pažinome ir augalus, ir paukščius, ir gyvūnus.

– Gal ir vaistažoles renkate?

– Ne, vaistažolių nerenku, bet keletą žinau. Dabar sloguoju ir antrą dieną geriu arbatą su aviečių ūgliais. Žiūriu, kad jau padeda sveikti. (Šypsosi.)

– Ką ruošiate brakonieriams?

– Norime įtraukti daugiau aktyviosios visuomenės ir matome gyventojų lūkestį, kad jie nori prisidėti prie šios veiklos. Juolab kad reikalinga investicija į aplinkosaugininkų įrangą, pagalbą jiems ir jų finansinį motyvavimą. O asmenims, kurie turi patikėjimo teise valdyti medžioklės plotus, norime suteikti neetatinio inspektoriaus galimybę būtent kontroliuoti medžioklės plotus ir uždirbti už prevencinį darbą. Ir jei užfiksuojamas tam tikras pažeidimas, kas yra pats juodžiausias darbas, medžiagą perduoti inspektoriams.

Šiai dienai jų turime apie penkiasdešimt per visą Lietuvą. Kai yra šešiasdešimt savivaldybių ir apskaičiuojame teritoriją, iš tiesų minimalus skaičius ir todėl norime jų įtraukti daugiau.

Dosjė

Kęstutis Mažeika (g. 1982 m. balandžio 28 d. Marijampolėje) – žemės ūkio mokslų daktaras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Užkrečiamųjų ligų katedros lektorius, Marijampolės politikas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas.

2006 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją (LVA), įgijo veterinarijos gydytojo specialybę. Studijuodamas dalyvavo studentų ir jaunimo organizacijų veikloje. Po studijų dirbo LVA Karjeros centro vadovu.

2009 m. tapo ūkininku (užsiima augalininkyste, bitininkyste, dekoratyviniais paukščiais). Yra Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos narys, Kauno žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas.

2013 m. apgynė daktaro disertaciją iš žemės ūkio mokslų srities.

2015 m. buvo išrinktas į Marijampolės savivaldybės tarybą, yra Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

2016 m. vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas į LR Seimą.