Kaip stereotipai sugraužia savivertę, laimę ir... pensiją
Lie­tu­vos mo­te­rys jau šimt­me­tį nau­do­ja­si tei­se bal­suo­ti, ta­čiau vis dar ne­ty­la pro­tes­tai dėl šios ly­ties pa­žei­džia­mų tei­sių. Vy­rai gūž­čio­ja pe­čiais „Ko jos no­ri?“. Tie­są sa­kant, nie­ko ypa­tin­gai daug ar ne­įma­no­mo, nors ir iš ki­tos pu­sės – vis­ko. Tai ap­rė­pia tei­sę į pro­fe­si­nį to­bu­lė­ji­mą, sie­kį var­dan šei­mos ne­iš­kris­ti iš dar­bo rin­kos ir oriai su­lauk­ti se­nat­vės.

Moterys vis dar uždirba mažiau

Patriarchalinis reguliavimas Europoje baigėsi dar XX a. pradžioje, tačiau jo šleifas juntamas ir šiandien. Mes vis dar skirstome darbus į vyriškus ir moteriškus. Taip pat ir pareigas: vyras yra šeimos maitintojas, žmona – šeimos židinio saugotoja. Visi sutaria, kad abi pareigos yra ypač svarbios, tačiau užmirštama, kad viena pusė šiame žaidime išlieka ypač pažeidžiama. Šiuo atveju – žmona. Kodėl?

Pirmiausia, moteris gimdo ir dėl šio gamtos nulemto veiksnio jai kartu dirbtinai sukuriamos pareigos auginti vaikus, rūpintis namais ir vyru, tokiu būdu poreikį tobulėti kaip asmenybei nustumiant į šalį, atsisakant karjeros. Jai tenka kone prievolė imti motinystės atostogas dvejiems metams ar ilgiau. Grįžusi po motinystės atostogų moteris sunkiau priimama į darbo rinką, dėl to, kad vaiko ligos atveju kažkodėl manoma, kad tik mama ims nedarbingumo lapelį. Jai galima mokėti mažiau vadovaujantis stereotipu, kad didesnę atsakomybę profesinėse pareigose gali prisiimti vyras, skiriantis daugiau dėmesio karjerai. Kokios tokio moters aukojimosi šeimai pasekmės?

„Ar iš tiesų mes manome, kad mokame vienodą atlyginimą už tą patį darbą tiek vyrams tiek moterims? Nėra to praktikoje ir tai matyti labai skaudu. Galiausiai tai ne tik atlyginimas, su juo susijusi ir pensija, ir sveikata, ir draudimas. Tai yra dalykai, be kurių žmogus negali gyventi, nesvarbu, ar jis vyras, ar moteris „, – sakė Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis.

Eurostato duomenimis, vyrai Europos Sąjungoje (ES) vidutiniškai gauna 16,4 proc. didesnį atlyginimą nei moterys už tą patį darbą. Lietuvoje vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas siekia 14 proc.

„Moterys uždirba mažiau negu vyrai, nes istoriškai ilgą laiką moterys buvo antrame plane. Mes kalbame apie dešimtmečius, kai moterys apskritai įgavo kažkokias teises. Iš kitos pusės yra padaryta daug tyrimų, kurie atskleidė, kad moteris tiesiog mažiau prašo, todėl mažiau gauna. Jos yra mažiau pasitikinčios savimi dėl tų pačių istorinių aplinkybių, dėl auklėjimo šeimose ir gal ne taip aiškiai išreiškia savo lūkesčius“, – nuomone dalijosi Antarktidos maratono čempionė, verslininkė Roma Puišienė.

Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų pranešime teigiama, kad mažas darbo užmokestis, dažnesnis darbas ne visą dieną ir ilgesnės karjeros pertraukos moterims gali būti ateityje pražūtingos. Tai lemia didelį vyrų ir moterų pensijų skirtumą, siekiantį iki 40 proc., ir veda prie moterų skurdo ir socialinės atskirties. Dar daugiau, kai šeimoje dirba tik vienas iš tėvų, vaikų ir apskritai namų ūkių skurdo rizika dar padidėja.

Tėvystės atostogos patrauklios tik 7 proc. vyrų

Siekiant lyčių lygybės pirmiausia dėmesys kreipiamas į vyrams ir moterims dabar tenkančių stereotipinių pareigų perskirstymą. Kitaip tariant, lyčių lygybė laikoma užtikrinta, kai vyras ir moteris turi vienodas galimybes siekti karjeros, uždirbti ir vienodai pasiskirsto pareigas šeimoje. Vienas akivaizdžiausių lyčių lygybės rodiklių – tėvystės atostogos.

Šiandien Lietuvoje tėvystės atostogos trunka 30 kalendorinių dienų, tuo tarpu motinystės – iki 24 kartų ilgiau. Mama naujagimiu rūpinasi nuo metų iki dviejų, paliekant jai galimybę be atlygio vaiką auginti ir trečius metus.

„Tai yra iššūkis, ypač, jeigu tu ne vieną vaiką turi, o du ar tris, tai tu iš darbo rinkos esi išbraukiamas ne vieneriems metams“, – tikino Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja studijoms Dr. Margarita Šešelgytė.

Mažas darbo užmokestis, dažnesnis darbas ne visą dieną ir ilgesnės karjeros pertraukos moterims gali būti ateityje pražūtingos./ Daumanto Kryžiaus nuotrauka

Palyginimui, Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2017 m. mūsų šalyje vaiko priežiūros atostogų iki atžalai sukaks 1 metai išėjo 18.8 tūkst. moterų ir 1,48 tūkst. vyrų. Iki vaikui sukaks dveji – atostogas ėmė 8,2 tūkst. vyrų ir 15,3 tūkst. moterų.

Visoje Europos Sąjungoje iš šeimų, auginančių vaikus iki 12 metų, dirba tik 65,6 proc. moterų ir kone absoliuti dauguma – 90 proc. vyrų (Eurostato duomenys). Tai atspindi nelygų šeimos atsakomybės pasidalijimą, taip pat valstybių negebėjimą užtikrinti lanksčias darbo sąlygas, suderinamas su vaiko priežiūra.

Ragindama vyrus aktyviau prisidėti prie lyčių lygybės užtikrinimo Europos Komisija siūlo nustatyti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas vyrams ir moterims. Tokių vaiko priežiūros atostogų minimali trukmė siektų 4 mėnesius, iš kurių 2 mėnesius kiekvienas iš tėvų privalomai skirtų vaiko priežiūrai.

„Jeigu mes bandome kurti laimingą visuomenę kažkokios lyties sąskaita, manydami, kad esame vienodai laimingi, aš manau, kad mes save apgaudinėjame. Todėl Lietuvoje taip ir yra: tarsi žmonės jaučiasi neblogai, bet to pilnatvės jausmo ir pasakymo, kad mes esame apskritai laimingi, matyt nėra“, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.

Pirmąjį Lietuvos Seimą atidarė moteris

Suomija įvardijama kovos už moterų teises Europos židiniu. Būtent šioje šalyje pirmiausia buvo panaikintas patriarchalinis reguliavimas, pagal kurį turtą galėjo įgyti tik vyras. Nuo 1885 m. Suomijos parlamentas įvedė atskiro sutuoktinių turto institutą, kitaip tariant – moterims buvo suteikta teisė įgyti ir disponuoti nuosavybe, kurią iki tol valdė tėvas, brolis, vyras. Dar po poros dešimtmečių Suomijos moterys išsikovojo teisę balsuoti rinkimuose.

Pirmoji moterų teisėms ginti organizacija Vilniuje buvo įkurta 1905 m., o jau 1918 m. pirmą kartą Lietuvoje moterims buvo leista balsuoti.

Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis./ Daumanto Kryžiaus nuotrauka

„Lietuva buvo viena pirmųjų šalių, leidusių moterims balsuoti ir būti išrinktoms. Pirmąjį Seimą atidarė moteris – Felicija Bortkevičienė. Šiandien mums reikėtų prisiminti tuos mūsų pasiekimus ir sugrąžinti į mūsų visuomenę pilnavertį supratimą apie lyčių lygias galimybes. Šiandien, žvelgiant į Seimą, į Vyriausybę, kai pastarojoje nėra nė vienos moters, lyčių lygybės kontekste Lietuva atrodo nekaip“, – sakė V. P. Andriukaitis.

„Ką tik pasibaigę rinkimai į vietines savivaldybių tarybas parodė, kad bene 4 proc. išrinkome daugiau moterų, nei praėjusių rinkimų metu. Tai rodo, kad pasitikėjimas moterų kompetencija Lietuvoje tarsi auga. Visgi moterų merių iš 60 savivaldybių turime tik 5, ir šis skaičius išliko nepakitęs. Moterų, esančių Seime, skaičius šios kadencijos Seime yra mažesnis, nei ankstesnės [kadencijos]. Aš manau, kad, jeigu moterų būtų politikoje pakankamai, jeigu valdžios institucijose būtų užtikrinta lyčių lygybė, sprendimai būtų geresni, išmintingesni ir arčiau žmogaus. Moterys lyderės, skirtingai nei vyrai, turi aukštesnį emocinį intelektą, kuris praverčia derinant skirtingas nuomones, ieškant bendro sprendimo, ieškant kompromisų“, – nuomone dalijosi Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

(Ne)suderinami pasauliai: darbas ar pilnavertis šeimos gyvenimas

Europos Sąjunga visuomet gynė vyrų ir moterų lygybės principą. Dar nuo 1957 m. Romos sutartyje įtvirtintas principas, kad moterims ir vyrams už vienodą darbą turėtų būti mokamas vienodas užmokestis. Šis principas ir tapo lyčių lygybės pagrindu.

Pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą nuo 2014 m. iš Europos Sąjungos fondų yra finansuojami projektai lyčių lygybei užtikrinti ir nutraukti smurtą prieš moteris. Šiai programai įgyvendinti iki 2020 m. visos ES mastu skirta 15,6 mln. eurų.

Tačiau Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas, kuriam vadovauja V. Blinkevičiūtė, atkreipia dėmesį, kad moteris šiandien visų pirma laikoma darbuotoja. Šiandien iš vienos pusės siekiama didesnio moterų įtraukimo į oficialią darbo rinką, tačiau ši priemonė nederinama su šeimos poreikiais. Juk moteris turi būti laikoma ne tik produktyvia darbuotoja, būtina neužmiršti, kad ji tuo pat metu yra motina. Konkuruojant šioms dviem pareigoms dažniausiai pralaimi šeima.

Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė./ Daumanto Kryžiaus nuotrauka

„Tam reikia pertvarkyti darbo aplinką ir atsisakyti sampratos, kad darbas yra vienintelis naudingas ir todėl vertingas būdas žmogui panaudoti savo laiką“, – teigiama Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų išplatintame pranešime.

Šiuo metu aktyviai diskutuojama, kaip padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, kartu sudarant palankias sąlygas abiem lytims vienodai ir produktyviai atlikti šeimos pareigas: rūpintis vaikais, kitais globos reikalaujančiais šeimos nariais.

„Vyras ir moteris yra lygūs. Dviejų lygių žmonių pilnavertis gyvenimas visą laiką yra paženklintas orumo ir laimės“, – sakė Europos Komisijos narys V. P. Andriukaitis, ragindamas moteris atkakliau ginti savo teises, būti drąsesnėms ir ryžtingesnėms, siekiant karjeros ir asmeninės laimės.